Rudeninis vėjas grojo medžių lapais už lango, kai trys vidurinės mokyklos mokiniai - Dominykas, Ieva ir Rūta - žingsniavo į prekių centrą.

The autumn wind played with the tree leaves outside the window as three high school students - Dominykas, Ieva, and Rūta - walked to the shopping center.

Prasidėjo nauji mokslo metai, o mokytojų užduotys jau kaupėsi.

A new school year had begun, and the teachers' assignments were already piling up.

Spalvotų bloknotų, sąsiuvinių ir rašymo priemonių lentynos buvo jau beveik iššluotos, nes daugelis moksleivių skuba pasiruošti naujam etapui.

The shelves with colorful notepads, notebooks, and writing tools were almost cleared out, as many students rushed to prepare for the new stage.

Dominykas, nors ir saugotas tvarkingų sąsiuvinių, paslapčia jaudinosi dėl artėjančių projektų ir egzaminų.

Dominykas, although he cherished neat notebooks, secretly worried about the upcoming projects and exams.

Jam reikėjo visko - nuo spalvotų flomasterių iki žalių lipnių lapelių.

He needed everything from colored markers to green sticky notes.

Ieva, kuri visada tai padėdavo, šiandien labiau buvo susitelkusi į savo meną.

Ieva, who always helped with that, was more focused on her art today.

Ji svajojo sukurti kažką ypatingo, kas išskirs ją iš klasės draugų.

She dreamed of creating something special that would set her apart from her classmates.

Rūta atvyko neseniai ir jautėsi lyg lauko augalas viduje.

Rūta had recently arrived and felt like an outdoor plant indoors.

Jai reikėjo tiek draugų, tiek mokyklinių prekių.

She needed both friends and school supplies.

Ji klaidžiojo po parduotuvę sekdama Ievos ir Dominyko pavyzdžiu, bandydama suprasti, kas jai labiausiai pravers naujoje mokykloje.

She wandered the store, following Ieva's and Dominykas's lead, trying to figure out what would be most useful in her new school.

Dominykas, apžvelgęs lentynos, pajuto nusivylimą.

Dominykas, after scanning the shelves, felt disappointment.

Daugelio reikalingų daiktų čia nebebuvo.

Many of the necessary items were no longer there.

Jis pastebėjo, kad Rūta, stovėdama prie spalvotų pieštukų stovo, nedrąsiai žvilgčiojo į kainas.

He noticed that Rūta, standing by the colored pencils rack, was shyly glancing at the prices.

Ji norėjo papuošti savo užrašus, bet nenorėjo per daug išleisti.

She wanted to decorate her notes, but didn't want to spend too much.

"Tikriausiai tau trūksta flomasterių?

"Maybe you're missing markers?"

" pasiteiravo Dominykas, matęs Rūtos abejonę.

Dominykas inquired, noticing Rūta's hesitation.

"Taip, bet nežinau, ką turėčiau pasirinkti," prisipažino Rūta.

"Yes, but I don't know what I should choose," admitted Rūta.

Dominykas žvilgtelėjo į likusias flomasterių dėžutes.

Dominykas glanced at the remaining boxes of markers.

Viduje kovojo noras pačiam pasiimti likusias prekes, tačiau jis prisiminė, kaip sunku buvo būti naujoku.

Inside, he battled the desire to take the last supplies for himself, but he remembered how hard it was to be the new kid.

"Galbūt šie tau tiks," tarė jis, brūkštnis flomasterių dėžutę Rūtai į rankas.

"Maybe these will work for you," he said, handing the box of markers to Rūta.

Jo viduje nuaidėjo mažytis balselis, sakantis, jog turėjo pats jų pasiimti, tačiau jis ignoravo jį.

A small voice inside him whispered that he should have taken them for himself, but he ignored it.

Rūta droviai nusišypsojo.

Rūta smiled shyly.

"Ačiū, Dominykai.

"Thank you, Dominykas.

Man tai labai padės.

This will really help me."

"Pasiekę kasą, Dominykas susimokėjo už kelias rašymo priemones, tačiau širdyje jautėsi ramus.

Reaching the checkout, Dominykas paid for a few writing supplies, but he felt at peace in his heart.

Jis žinojo, kad padėti Rūtai buvo svarbiau nei pačiam būti visiškai pasiruošus.

He knew that helping Rūta was more important than being perfectly prepared himself.

Lauke jie atsistojo lapais nuklotoje aikštelėje.

Outside, they stood in a leaf-covered square.

Dabar jau rudenį buvo galima ne tik matyti bet ir jausti - oras buvo gaiviai šaltas ir kupinas vilties.

Now it was possible to not only see autumn but to feel it too - the air was refreshingly cold and full of hope.

"Geras darbas, Dominykai," pagyrė Ieva, kurie niekad nepastebėdavo draugo rūpesčio aplinkiniais.

"Well done, Dominykas," praised Ieva, who never noticed her friend's concern for others.

Dominykas suvokė ne tik priemonių vertę, bet ir tai, kad kartais vertingiausios priemonės gyvenime nėra materialios.

Dominykas realized not only the value of supplies but also that sometimes the most valuable tools in life aren't material.

Jis jautėsi turtingas, matydamas Rūtos nuoširdžią šypseną, ir suvokė, kad draugiškumas ne visada yra tai, kas parašyta planuose.

He felt rich, seeing Rūta's sincere smile, understanding that kindness doesn't always follow plans.