Šiltas rudens oras už lango ir lietuviški medžiai, apsirengę pačiomis spalvingiausiomis rudens spalvomis, sukūrė puikų foną šeimos susitikimui.

The warm autumn air outside the window and the Lithuanian trees dressed in the most colorful autumn hues created a perfect backdrop for the family gathering.

Ruta, Mantas ir Austėja susirinko pas tėvus į senąjį šeimos namą švęsti Padėkos dienos.

Ruta, Mantas, and Austėja gathered at their parents' old family home to celebrate Thanksgiving.

Jaukiai įrengtas valgomasis buvo pilnas rudens dekoracijų ir gardžių kvapų.

The cozily decorated dining room was filled with autumn decorations and delicious aromas.

Ant stalo garavo šviežiai kepta kalakutas, bulvių košė ir bruknių padažas.

On the table, freshly roasted turkey, mashed potatoes, and cranberry sauce steamed invitingly.

Ruta tyliai sėdėjo viename stalo kampe.

Ruta quietly sat in one corner of the table.

Ji jautėsi nepritampanti.

She felt out of place.

Kita vertus, Mantas, kaip visada, turėjo ką pasakyti apie viską.

On the other hand, Mantas, as always, had something to say about everything.

Jis dalijosi savo naujausiais pasiekimais darbe, o Austėja stengėsi išlaikyti gerą nuotaiką ir keitė temas, kai pokalbiai tapo pernelyg karšti.

He shared his latest achievements at work, while Austėja tried to keep the mood light and changed topics when conversations became too heated.

Ruta ilgai mąstė, kaip pasakyti šeimai apie savo naują darbą meno galerijoje.

Ruta had been thinking for a long time about how to tell her family about her new job at an art gallery.

Bet ji retai turėjo progą nutraukti Mantą, kuris, rodos, nesustodavo kalbėti.

But she rarely had the chance to interrupt Mantas, who seemed never to stop talking.

Galiausiai ji sukaupė drąsą ir laukė tinkamo momento.

Finally, she mustered the courage and waited for the right moment.

„Aš.

"I...

Aš turiu kažką svarbaus pasakyti,“ galiausiai tarė Ruta, kai Mantas pradėjo aptarinėti, kaip planuoja savaitei išvažiuoti į Londoną darbo reikalais.

I have something important to say," Ruta finally said as Mantas began to discuss his plans to travel to London for work for a week.

Rodos, laikas sustojo.

It was as if time had stopped.

Austėja nutilo, o Mantas pirmą kartą šį vakarą patylėjo.

Austėja fell silent, and Mantas paused for the first time that evening.

„Ką gi, Ruta, ką nori pasakyti?

"Well, Ruta, what do you want to say?"

“ paklausė Austėja švelniu balsu.

asked Austėja in a gentle voice.

„Aš pradėjau dirbti meno galerijoje.

"I've started working at an art gallery.

Jau seniai svajojau apie tai.

I've dreamed about it for a long time.

Esu atsakinga už naujų darbų įsigijimą ir parodas,“ Ruta kalbėjo drąsiai, nors širdis smarkiai daužėsi.

I'm responsible for acquiring new works and exhibitions," Ruta spoke boldly, though her heart was pounding hard.

Ji stebėjo, kaip šeima klausė jos žodžių.

She watched as her family listened to her words.

Mantas lėtai šypsosi: „Puiku, Ruta.

Mantas slowly smiled: "Great, Ruta.

Girdi, sakiau, kad tu susirasi puikų darbą.

See, I told you that you'd find a fantastic job.

Turėtum pasidžiaugti, tai rimtas pasiekimas.

You should be proud, it's a significant achievement."

“Ramuma užliejo Ruta širdį.

A sense of calm washed over Ruta's heart.

Ji pajuto, kaip lėtai dingsta ilgai laikyta įtampa.

She felt the long-held tension slowly disappear.

Galiausiai, viskas atrodė kitaip - jos nuomonė buvo svarbi.

Finally, everything seemed different—her opinion mattered.

Vakaro pabaigoje, kai žvakės degė vis žemiau ir pokalbiai aplink stalą tapo ramesni, Ruta suprato, kad jos balsas yra girdimas.

By the end of the evening, as the candles burned lower and the conversations around the table became more subdued, Ruta realized that her voice was being heard.

Jai nereikėjo konkuruoti, kad būtų pripažinta.

She didn’t need to compete to be recognized.

Šeima galėjo būti triukšminga ir kartais sudėtinga, tačiau šią naktį buvo supratinga.

The family could be noisy and sometimes complicated, but tonight they were understanding.

Ir tą vakarą Ruta grįžo namo su didesne pasitikėjimo savimi jausena.

And that evening, Ruta returned home with a greater sense of confidence.