Sninga, lėtai ir tyliai, lyg žiemos šokėjai skleistų savo baltus šydus ant Trakų pilies.

It is snowing, slowly and silently, as if winter's dancers are unfolding their white veils over Trakų pilis.

Pilis stovi didinga ir tvirta, žydros ežero akys užšalusios, juosdamos šią istorijos brangenybę.

The castle stands majestic and strong, the ežeras's blue eyes frozen, encircling this treasure of history.

Domas, su savo mylimu žiemos paltu ir šalikais, lėtai vaikšto pilies salėmis.

Domas, with his beloved winter coat and scarves, walks slowly through the halls of the castle.

Jo širdis plaka kitaip, tada, kai netoliese būna Eglė.

His heart beats differently when Eglė is near.

Eglė, pilna energijos ir šviesos, fotografuoja pilies langus, užkandžius ir sniegą, visas tos dienos momentas.

Eglė, full of energy and light, photographs the castle windows, snacks, and the snow—all the moments of the day.

Jiems esant viduje, pasigirsta pilies durų uždarymo garsas.

While they are inside, the sound of the castle doors closing is heard.

Sniego audra sustiprėja.

The snowstorm intensifies.

Domas ir Eglė yra vieni pilies viduje.

Domas and Eglė are alone inside the castle.

Sniegas dengia kelią atgal.

The snow covers the way back.

Eglė pažvelgia į Domą smalsiai, šypsena lūpose.

Eglė looks at Domas curiously, a smile on her lips.

Domas jaučia, kaip jo viduje kažkas suvirpėjo.

Domas feels something stir within him.

Ji dažnai būna jo mintyse.

She is often in his thoughts.

Prabėga kelios valandos.

Several hours pass.

Jie sėdi prie lango, žvelgdami į užšalusį ežerą.

They sit by the window, looking out at the frozen ežeras.

Eglė pasakoja apie keliones ir nuotykius, apie vaizdus, kuriuos nori fotografuoti pavasarį.

Eglė talks about travels and adventures, about the scenes she wants to photograph in spring.

Domas tyliai klauso, tačiau jo širdyje ūžia noras kažką pasakyti.

Domas listens quietly, but there is a buzzing in his heart, a desire to say something.

"Ši pilis, ji turi tiek paslapčių," galiausiai ištaria Domas, norėdamas pradėti kitaip.

"This castle, it holds so many secrets," Domas finally says, wanting to start differently.

"Čia praeitis prabyla... kaip ir minei, kai kada, norėtume išsakyti savo jausmus ir baimes."

"Here, the past speaks... as you said, sometimes we want to express our feelings and fears."

Eglė pasuka galvą, jos akys žvilga.

Eglė turns her head, her eyes glistening.

"Kokias jausmus?" domisi ji, šiek tiek susimąsčiusi.

"What feelings?" she inquires, slightly pensive.

"Na, aš visada žaviuosi tavimi," sako Domas, jo balsas truputį virpa, bet drąsa jame didėja.

"Well, I've always admired you," Domas says, his voice trembling a bit, but courage growing within him.

"Noriu, kad tu tai žinotum.

"I want you to know that.

Tu esi tarsi fotos, kurios spalvina mano kasdienybę.

You are like photos that color my everyday life.

Baisu buvo tai pasakyti."

It was scary to say this."

Eglė paima jo ranką, jos šypsena tampa dar platesnė.

Eglė takes his hand, her smile growing wider.

"Ačiū, Domas.

"Thank you, Domas.

Man svarbu žinoti tavo jausmus.

It's important for me to know your feelings.

Tinkamo laiko kartais laukti neverta."

Sometimes, it's not worth waiting for the right time."

Pilis aplink juos alsuoja ramybe.

The castle around them breathes tranquility.

Nepaisant to, kad sniego audra vis dar siaučia už lango, viduje yra ramybė.

Despite the snowstorm still raging outside the window, there is calmness inside.

Tai šiltumo ir atvirumo akimirka – kaip istorija sapnuose, kaip sniegas krentantis tyliai.

It's a moment of warmth and openness—like a story in dreams, like snow falling silently.

Domos širdis pagaliau nurimo.

Domas' heart finally calmed down.

Jis suprato, kad jausmų atsivėrimas nėra silpnybė, bet drąsa.

He realized that opening up about feelings is not a weakness but courage.

Likusi diena, praleista su Egle, buvo tarsi naujo žiemos skyriaus pradžia jų draugystėje.

The rest of the day spent with Eglė was like the beginning of a new winter chapter in their friendship.

Visais metais ryžtis būdavo sunku dėl savo drovumo, bet šiandien jis rado jėgų ir tai pakeitė viską.

All these years, it was hard to muster the courage because of his shyness, but today he found the strength, and it changed everything.