Kernavės miškas buvo pilnas pavasarinio gyvybingumo.

The Kernavės forest was full of spring vitality.

Vėsus vėjas glostė medžių viršūnes, o saulė žaismingai žaisdavo šešėliais tarp lapų.

A cool breeze caressed the treetops, and the sun playfully toyed with the shadows among the leaves.

Ieva, jauna istorikė, žingsniavo siauromis takais tarp storų medžių kamienų.

Ieva, a young historian, walked the narrow paths between the thick trunks of the trees.

Ji gilėjo į mintis apie dingusį artefaktą.

She was lost in thoughts about the missing artifact.

Tas senovinis Lietuvių lobis buvo pradingęs iš vietos muziejaus prieš kelias dienas.

That ancient Lithuanian treasure had disappeared from the local museum a few days ago.

Artimu sekdavo Aras, vietinis detektyvas.

Closely following was Aras, a local detective.

Nors jis visada skeptiškai vertino pasakas, tačiau šį kartą padėjo Ievai.

Although he always skeptically viewed tales, this time he was helping Ieva.

Jam rūpėjo tik viena - surasti artefaktą ir išvengti bet kokių gandų apie antgamtinius reiškinius.

He cared only about one thing - to find the artifact and avoid any rumors about supernatural phenomena.

Visi miestelėnai, susirinkę švęsti Velykų, laukė naujienų.

All the townspeople, gathered to celebrate Easter, were awaiting news.

Paslaptys apie artefakto galias sklido tarp žmonių.

Mysteries about the artifact's powers spread among the people.

Kai kurie šnibždėjo, kad tas daiktas galėjo suteikti ypatingų jėgų.

Some whispered that the object could grant extraordinary powers.

Aras to nenorėjo klausyti, tačiau Ieva sužavėjo pasaka apie slaptąją vietą miške.

Aras did not want to listen to such things, but Ieva was fascinated by the tale of the secret spot in the forest.

Tai buvo senovinis legenda, pasakojantis apie medžio simbolį, saugantį lobius.

It was an ancient legend, telling of a tree symbol guarding treasures.

Jie abu priėjo prie atspalvio šalia senųjų akmeninų.

They both approached a shaded area near the old stones.

Ieva sustojo.

Ieva stopped.

"Čia kažkas ypatingo," - sušnibždėjo ji, išvydusi keistą švytintį palikimą.

"There's something special here," she whispered, seeing a strange glowing remnant.

Jie priėjo arčiau ir suprato, kad atsidūrė naujoje, niekam nežinomoje aikštėje.

They came closer and realized they were in a new, unknown clearing.

Tai buvo kaip slaptas atveriamas lobynas.

It was like a secret opened treasury.

Staiga jų akys pastebėjo simbolį ant senojo ąžuolo.

Suddenly, their eyes noticed the symbol on the old oak.

Tarp šakų kabėjo prarastasis artefaktas.

Hanging between the branches was the lost artifact.

Šviesa aplink jį žaižaravo, bet Ieva ir Aras jautė, kad turi būti atsargūs.

The light around it shimmered, but Ieva and Aras felt they had to be cautious.

Tik švelniai, neskubant, jie paėmė artefaktą ir suvyniojo į drobę, kad neliestų tiesiogiai.

Only gently, without haste, did they take the artifact and wrap it in cloth to avoid direct contact.

Kai jie grįžo į miestelį, žmonės pastatė džiaugsmo šauksmus.

When they returned to the town, people erupted in shouts of joy.

Jie pasveikino juos kaip didvyrius.

They welcomed them as heroes.

Ieva jautėsi įvertinta ir suprato, kad jos intuicija jos nenuvylė.

Ieva felt appreciated and realized that her intuition had not betrayed her.

Aras, nors ir liko abejingas legendoms, pripažino, kad kartais pasakos gali turėti dalelę tiesos.

Aras, though still indifferent to legends, admitted that sometimes tales might hold a grain of truth.

Pavasaris buvo tik pradžia, o Kernavės istorijos slėpė dar ne vieną paslaptį.

Spring was just the beginning, and the stories of Kernavės concealed many more secrets.

Ieva ir Aras išėjo, nusprendę, kad istorija ir realizmas gali veikti petys petin, ir ten tikrai yra dar ko išmokti vienas iš kito.

Ieva and Aras set out, deciding that history and realism can work hand in hand, and there is indeed more to learn from each other.