Pavasario oras Vilniuje buvo permainingas, todėl Gabija stovėjo prie Vingio parko įėjimo, laikydama delne sulankstytą skėtį.

The spring weather in Vilnius was unpredictable, so Gabija stood at the entrance of Vingis Park, holding a folded umbrella in her hand.

Savaitė buvo pilna saulėtų dienų, tačiau šis rytas atrodė šiek tiek apsiniaukęs.

The week had been full of sunny days, yet this morning seemed a bit overcast.

Ji nervingai taisė marškinėlių apykaklę ir dairėsi aplinkui.

She nervously adjusted the collar of her shirt and looked around.

Mantas, įsipareigojęs šiai svarbiai dienai, atėjo šiek tiek anksčiau.

Mantas, committed to this important day, arrived a little earlier.

Kai Gabija pagaliau pajuto jo atidų žvilgsnį, ji jam nusišypsojo.

When Gabija finally felt his attentive gaze, she smiled at him.

„Labas!“

Hello!

pasisveikino Mantas, jausdamas jaudulį pirštuose.

greeted Mantas, feeling excitement in his fingers.

Gabija atsakė šiek tiek tyliau.

Gabija responded a little more quietly.

Jie pradėjo eiti siaurais parkelio takeliais, medžiams švelniai šlamant nuo lengvo vėjelio.

They started walking along the narrow paths of the park, with the trees gently rustling in the light breeze.

Vingio parkas buvo pilnas gyvybės.

Vingis Park was full of life.

Žmonės vaikštinėjo su šunimis, vaikai žaidė, visuomet girdėjosi paukščių giesmės.

People strolled with dogs, children played, and birds were always heard singing.

Nors įprastai Gabijai patiko vienatvė, šiandien šios vietos šurmulys buvo tarsi namai, kuriuose galėjo ramiai leisti laiką su Mantu.

Although Gabija usually enjoyed solitude, today the bustle of this place felt like a home where she could peacefully spend time with Mantas.

Laikas ėjo, o jų pokalbis buvo apie daug ką - mėgstamus filmus, muziką, kelionių planus.

Time passed, and their conversation covered many topics - favorite movies, music, travel plans.

Tačiau Gabijos mintyse vis kirbėjo klausimas, ar ji galėtų ir kada atsižvelgti į praeities sunkumus.

Yet, in Gabija's mind, the question kept gnawing whether she could eventually address the hardships of the past.

Tuo metu lengvas lietutis pradėjo kristi iš dangaus.

At that moment, a light rain started to fall from the sky.

„Galbūt laikas įskleisti skėtį“,

Maybe it's time to open the umbrella,

juokavo Mantas.

joked Mantas.

Bet Gabija nusišypsojo ir parodė į didelį medį.

But Gabija smiled and pointed to a big tree.

Abu priėjo arčiau ir susirado šiokį tokį prieglobstį po tankiais žaliais lapais.

They both approached and found some shelter under the thick green leaves.

Kol jie stovėjo po medžiu, Gabija giliai įkvėpė.

As they stood under the tree, Gabija took a deep breath.

„Turiu tau pasakyti kai ką...“

I have something to tell you...

Ji trumpam sustojo.

She paused for a moment.

Mantas klausėsi atidžiai.

Mantas listened attentively.

Gabija nusprendė pranokti savo baimes ir papasakojo apie paskutinio santykio pabaigą.

Gabija decided to overcome her fears and talked about the end of her last relationship.

Ji kalbėjo apie širdies skausmą ir baimę vėl atsiverti.

She spoke about the heartache and the fear of opening up again.

Mantas tyliai klausė, nieko nepertraukinėdamas.

Mantas listened quietly, not interrupting.

Kai Gabija baigė, jis švelniai pasakė: „Ačiū, kad pasidalinai.

When Gabija finished, he gently said, Thank you for sharing.

Man svarbi tavo istorija.

Your story is important to me.

Lietus buvo praretėjęs, ir saulė šiek tiek prasiskverbė pro debesis.

The rain had lessened, and the sun slightly peeked through the clouds.

Jie vėl pradėjo vaikščioti, pradedant pokalbius apie savo svajones, lūkesčius.

They began walking again, starting conversations about their dreams, expectations.

Gabija jautėsi lengviau, tarsi nusiėmusi sunkią naštą.

Gabija felt lighter, as if she had shed a heavy burden.

Kai jie pasiekė parko vartus, skyrimo laikas atrodė keistas, bet ne skausmingas.

When they reached the park gates, the time to part felt strange but not painful.

Gabija atsisuko į Mantą ir tarė: „Norėčiau tave vėl pamatyti.“

Gabija turned to Mantas and said, I'd like to see you again.

Jis plačiai šypsojo, jausdamasis, kad ši diena buvo svarbi abiem.

He smiled broadly, feeling that this day was significant for both of them.

Nors diena prasidėjo dvejonėmis, Gabija jautėsi stipresnė.

Although the day had begun with doubts, Gabija felt stronger.

Vingio parkas tapo jų bendros nuotykių pradžia, o laukiantys keli mėnesiai atrodė pilni galimybių ir naujų pradžių.

Vingis Park became the beginning of their shared adventures, and the upcoming months seemed full of possibilities and new beginnings.