Bernardinų sodas blizgėjo vasaros saulės spinduliuose.

Bernardinų sodas glistened in the summer sunlight.

Gėlės mirgėjo ryškia spalvų žaisme, fontanų vanduo švelniai tekėjo, o saulė kvepėjo jaukumu ir laisve.

The flowers flickered with a vibrant play of colors, the water of the fountains softly flowed, and the sun smelled of comfort and freedom.

Aistė sėdėjo ant suoliuko šešėlyje, nuleidusi galvą.

Aistė sat on a bench in the shade, her head lowered.

Jaudulys širdyje ir skausmas vis dar glūdėjo giliai po nesena širdies kraikštimi.

Excitement in her heart and pain still lay deep under the recent heartbreak.

Ji buvo jauna iliustratorė, ieškanti naujos įkvėpimo kibirkšties, bet mintys vis sugrįždavo prie pabėgusių svajonių.

She was a young illustrator, searching for a new spark of inspiration, but her thoughts kept returning to her escaped dreams.

Jos geriausia draugė Ingrida ragino ją ieškoti naujų nuotykių, tačiau Aistės viduje tūnojo abejingumas.

Her best friend, Ingrida, encouraged her to seek out new adventures, but inside Aistė, indifference was lurking.

Tuo metu, kai ji buvo pasinėrusi į savo mintis, prie sodo atėjo Rokas.

At that moment, as she was immersed in her thoughts, Rokas came to the garden.

Linksmas ir energingas botanikas, tačiau pavargęs nuo darbo, kuris seniai prarado prasmę.

A cheerful and energetic botanist, yet tired of work that had long lost its meaning.

Jis vaikščiojo po sodą, ieškodamas ramybės ir naujo džiaugsmo, kai netikėtai pamatė Aistę.

He walked around the garden, seeking peace and new joy, when he unexpectedly saw Aistė.

Šiek tiek sustingęs, pasisuko link jos.

Slightly startled, he turned towards her.

"Labas," - kreipėsi jis, nusišypsojęs.

"Hello," he addressed her with a smile.

"Ar galiu prisėsti?

"May I sit down?"

"Aistė pakėlė akis ir pamatė jo šviesią šypseną.

Aistė looked up and saw his bright smile.

"Žinoma," - atsakė ji tyliai.

"Of course," she replied quietly.

Netrukus jų pokalbis įgavo pagreitį.

Soon, their conversation picked up speed.

Jie kalbėjosi apie gyvenimą, darbus ir svajones, nors abu turėjo savo priežasčių būti atsargūs.

They talked about life, work, and dreams, although both had their reasons to be cautious.

Aistė nenorėjo atverti savo širdies naujiems iššūkiams, o Rokas baiminosi, kad asmeniški santykiai gali dar labiau pabloginti jo būklę.

Aistė did not want to open her heart to new challenges, and Rokas feared that personal relationships might worsen his condition further.

Po kelių savaičių jie tapo neišskiriami Bernardinų sode.

After a few weeks, they became inseparable in Bernardinų sodas.

Kai artėjo Joninės, jie jautė miglotą jausmą, kad šis vakaras bus ypatingas.

As Joninės approached, they felt a vague sense that this evening would be special.

Tą naktį sodas buvo užpildytas šventės atmosfera.

That night the garden was filled with a festive atmosphere.

Žmonės rinkosi, degant laužams, lydint dainoms ir juokui.

People gathered, fires burning, accompanied by songs and laughter.

Aistė ir Rokas pajuto, kaip Joninių dvasia įsiskverbia į juos.

Aistė and Rokas felt the spirit of Joninės seep into them.

Vaikštant po sodo takus, Aistė nutrūkstamai tylėjo.

While walking on the garden paths, Aistė remained intermittently silent.

"Žinai," - galiausiai prabilo ji, "galbūt šis vakaras yra būtent tas, ko man reikėjo.

"You know," she finally spoke, "maybe this evening is exactly what I needed."

""Taip, ir aš vėl jaučiu susižavėjimą aplink esančiu grožiu," - atsakė Rokas.

"Yes, and I feel a renewed admiration for the surrounding beauty," replied Rokas.

"Galbūt kitokia perspektyva gali atgaivinti meilę botanikai.

"Perhaps a different perspective can revive my love for botany."

"Joninių laužo šviesoje jie dalijosi savo slapčiausiomis svajonėmis ir baimėmis.

In the light of the Joninės bonfire, they shared their deepest dreams and fears.

Staiga viskas įgavo naują prasmę.

Suddenly everything took on new meaning.

Šiluma sklindanti iš laužo, atspindėjo jausmus, atgijusius jų širdyse.

The warmth emanating from the fire reflected the feelings revived in their hearts.

Aistė rado naują įkvėpimą.

Aistė found new inspiration.

Iki ryto moterys pradėjo skaityti ir kurti naują iliustracijų seriją, įkvėptą jos patirties.

By morning, she began reading and creating a new series of illustrations, inspired by her experience.

Rokas pajuto naują susidomėjimą savo senu amatu ir vėl pasinėrė į botanikos studijas.

Rokas felt a renewed interest in his old craft and plunged back into the study of botany.

Per savo žvilgsnį jie atrado ir kitą pasaulį.

Through their perspective, they discovered another world.

Vasara Bernardinų sode prabėgo, kaip augalų gyvenimas.

Summer in Bernardinų sodas passed like the life of plants.

Bet Aistė ir Rokas žinojo, kad jų pasitikėjimas vienas kitu ir jų svajonės susiliejo į šviesią ateitį.

But Aistė and Rokas knew that their trust in each other and their dreams merged into a bright future.

Jie išmoko būti atviri, sugeba atsistoti prieš naujus iššūkius ir vėl džiaugtis gyvenimu.

They learned to be open, able to stand up to new challenges, and enjoy life again.