Trakų pilis stūksodama abejingu oru pasitiko Jonines.

The Trakų Castle greeted Joninės with indifferent weather.

Dainius, Eglė ir Vilija stovėjo Bokštų kieme, kur virš jų lėkė ankstyva žaibų šviesa, apgaubta tamsių lietaus debesų.

Dainius, Eglė, and Vilija stood in the Tower Yard, where early lightning flashed above them, enveloped by dark rain clouds.

Vėjas plaikstė Eglės šviesius plaukus, o Vilija susiraukė į lietaus proveržius.

The wind tousled Eglė's light hair, while Vilija frowned at the bursts of rain.

Dainius, ambicingas studentas, tvirtai laikė užrašų knygutę.

Dainius, an ambitious student, held his notebook firmly.

Jis turėjo planą ir troško pasiekti istorinį laimėjimą.

He had a plan and longed to achieve a historical breakthrough.

„Joninės yra geriausias metas turėti nuotykių“, – šyptelėjo Eglė, jos akys spinduliavo viltinga šviesa.

"Joninės is the best time for adventures," Eglė smiled, her eyes radiating hopeful light.

„O nuotykių šiandien netrūksta“, – atsakė Vilija, manydama, kad lietus ir žaibai tik sustiprina paslapties jausmą.

"And there is no shortage of adventures today," replied Vilija, thinking that the rain and lightning only heightened the sense of mystery.

Jie nusprendė tyrinėti mažiau žinomus pilies koridorius.

They decided to explore the less known corridors of the castle.

Dainius girdėjo istoriją apie seniai pamirštus artefaktus, paslėptus po pilies sienomis.

Dainius had heard a story about long-forgotten artifacts hidden beneath the castle walls.

Legendos ir istoriniai įrašai buvo kertiniai jo tyrimo taškai.

Legends and historical records were the cornerstones of his research.

Šiandien jis tikėjosi rasti įrodymų.

Today, he hoped to find evidence.

„Mūsų lauksianti audra tęsis ilgą laiką“, – Vilija pažvelgė į grėsmingą dangų.

"The storm waiting for us will last a long time," Vilija looked at the menacing sky.

„O jei sugrįžtume?

"What if we went back?"

“„Nepasiduokime, – Dainius priminė draugams, širdyje jaučiantis naują tyrimo jėgą.

"Let's not give up," Dainius reminded his friends, feeling a new strength for the investigation in his heart.

– Mes sukursime istoriją, verta prasižvalgyti“.

"We will make history worth exploring."

Jo smalsumas nugalėjo įprastas baimes.

His curiosity overcame his usual fears.

Kai jie ėjo pilies koridoriais, aidas skambėjo per aukštas arkas.

As they walked through the castle's corridors, echoes rang through the high arches.

Šaltis ir prietema prarijo jų buvusią šilumą.

Cold and shadow swallowed their former warmth.

Dainius skubiai dėkojo už jų apsirengimus ir prožektorius.

Dainius quickly thanked them for their clothing and flashlights.

Eglė žingsniavo priekį, piešiniais darydama užuominas ant savo eskizų lapo.

Eglė stepped forward, making clues with sketches on her drawing paper.

Vilijos žurnalistinė intuicija rodė vietas, kurios atrodė keistai ir neįprastai.

Vilija's journalistic intuition pointed to places that seemed strange and unusual.

Staiga audra stačiai pradėjo tarsi drąsinti.

Suddenly, the storm seemed bold, as though encouraging them.

Čia, šalia storų akmeninių sienų, jie aptiko spalvingą frezų seriją, vedančią prie senųjų durų, tyliai slaptančių užtemdytoje sienoje.

There, beside the thick stone walls, they discovered a series of colorful frescoes leading to old doors, quietly hiding in the darkened wall.

Dainiaus širdis daužėsi iš jaudulio – jo tyrimas atvėrė netikėtą kelią.

Dainius' heart pounded with excitement – his research had opened an unexpected path.

Drąsos bangai nusiritus, jie atidarė duris ir pateko į slaptą požeminę kamerą.

Riding a wave of courage, they opened the doors and entered a secret underground chamber.

Ją apšvietė menkos žvakidės, nors buvo akivaizdu, kad niekas čia nesilankė daugelį metų.

It was lit by faint candleholders, though it was evident that no one had visited in many years.

Eglė nušvito, matydama keistus simbolius ir senovines dėžes, užrašytas nepažįstama kalba.

Eglė lit up, seeing strange symbols and ancient boxes inscribed with an unfamiliar language.

„Tai mūsų Ieškoti artefaktai“, – šaltai tylėjo Dainius, tačiau akys blizgėjo iš pasitenkinimo.

"These are the artifacts we sought," Dainius said quietly, though his eyes gleamed with satisfaction.

Kai jie apžiūrėjo radinius, draugystė pildė visą erdvę.

As they examined the findings, friendship filled the entire space.

Jie suprato, kad įspūdžiausia rasta vertybė buvo jų bendrų istorijų turtas.

They realized that the most impressive treasure found was the wealth of their shared stories.

Legendas gyvīja ne daiktai, o sukurti prisiminimai.

It was not the objects that kept legends alive, but the memories they created together.

Audra pagaliau baigėsi, o kai mėnulis pasirodė tarp debesų, jie išėjo į šviesią naktį.

The storm finally ended, and as the moon appeared between the clouds, they went out into the bright night.

Eglė matė, kaip Joninių laužų šviesos atsispindi ežere, ir šypsojosi savo naujoms draugėms.

Eglė watched as the lights of Joninės bonfires reflected in the lake and smiled at her new friends.

„Daugiau nei atradimai, – sakė Dainius, – mes radome draugystę ir nuotykius, kurie verti viso pasaulio“.

"More than discoveries," said Dainius, "we found friendship and adventures worth the whole world."

Ir taip, Trakų pilies paslaptys atverė naują draugystės kelią, susieta laiku ir prisiminimais šiltame Joninių vakare.

And so, the secrets of Trakų Castle opened a new path of friendship, bound by time and memories on a warm Joninės evening.