Plačiai nusidriekusi Neries upė ramiai vingiuoja Vilniuje.

The widely sprawling Neries River peacefully winds through Vilnius.

Rudeniniai medžiai stūkso kaip sargybiniai, lapai nusidažę geltonai ir rudai.

Autumn trees stand like sentinels, their leaves hued yellow and brown.

Ore tvyro švelnus vėsos dvelksmas, jis žadina mokinių susidomėjimą.

A gentle breath of coolness hangs in the air, awakening the curiosity of the students.

Vilija ir Tadas, klasės draugai, yra šalia.

Vilija and Tadas, classmates, are nearby.

Šiandien jų mokykla rengia išvyką.

Today, their school is organizing a field trip.

Mokytojai pasakoja apie Vilniaus istoriją ir ekologiją.

The teachers are talking about the history and ecology of Vilnius.

Vilijai tai patinka.

Vilija likes this.

Ji nori rasti ką nors ypatingo, kas sužavėtų mokytojus ir draugus.

She wants to find something special that would impress teachers and friends.

Giliai viduje jaučia tėvų spaudimą būti geriausia.

Deep inside, she feels the pressure from her parents to be the best.

Tadas, tylus berniukas, stovi šonu.

Tadas, a quiet boy, stands aside.

Jis dažnai jaučiasi nepastebėtas.

He often feels unnoticed.

Tadas nori būti drąsesnis, pateikti savo žinias ir nustebinti bendraklasius.

Tadas wants to be braver, to present his knowledge and surprise his classmates.

Grupė lėtai eina palei upės pakrantę, bet Vilija nerimsta.

The group slowly walks along the riverbank, but Vilija is restless.

Ji nori daugiau.

She wants more.

Ėsmė, kaip ir mokymasis, jos neapleidžia.

Intrigue, like learning, does not leave her.

Kai niekas nemato, ji pasukia nuo kelio, pasileidžia palei pakrantę.

When no one is looking, she turns off the path and runs along the bank.

Tadas pastebi.

Tadas notices.

Jam baisu, bet jis nori įrodyti sau, kad gali padėti.

He's scared, but he wants to prove to himself that he can help.

Jis seka Viliją.

He follows Vilija.

Jie pasiekia nedidelį, bet išskirtinį akmenų darinį, kažkuo keistą ir patrauklų.

They reach a small yet remarkable formation of stones, somehow strange and attractive.

Vilija sužavėta.

Vilija is captivated.

Tadas įsitempęs, bet jaučiasi drąsiai.

Tadas is tense, but he feels courageous.

„Žinau apie tai,“ sako Tadas, jo balsas tylesnis nei tardymo.

“I know about this,” says Tadas, his voice quieter than an interrogation.

„Istorikai sako, kad šie akmenys yra iš senovės laikų.

“Historians say these stones are from ancient times.

Jie čia atsidūrė todėl, kad upės tekėjimas kadaise pasikeitė.“

They ended up here because the river’s flow once changed.”

Vilija šypsosi.

Vilija smiles.

Ji nustebusi, Tadas suranda drąsos pasidalinti savo žiniomis.

She is surprised, and Tadas finds the courage to share his knowledge.

Kai likusi klasė ir mokytojas ateina jų rasti, Vilija ir Tadas kartu pristato savo atradimą.

When the rest of the class and the teacher come to find them, Vilija and Tadas present their discovery together.

Jie laimingi, girdi mokytojų ir draugų pagyrimus.

They are happy to hear the praises of teachers and friends.

Vilija išmoksta, kad sėkmė nėra vien individualus pasiekimas.

Vilija learns that success isn’t just an individual achievement.

Tadas atranda pasitikėjimą savimi.

Tadas discovers self-confidence.

Jo žinios ir drąsa pravertė.

His knowledge and courage paid off.

Žengiama link upės, kuri teka, nepaisant metų laiko keitimosi.

They take a step towards the river, which flows regardless of the change in seasons.

Vilija ir Tadas žino, kad ir jie kils virš savo baimių, kaskart atrasdami daugiau apie save ir pasaulį.

Vilija and Tadas know they will rise above their fears, each time discovering more about themselves and the world.

Neries vingiai teka pro jų patirtį, lygiai kaip upės tekėjimas nekintantis ir amžinas.

The bends of the Neries flow through their experience, just like the river's flow—unchanging and eternal.