Vilniaus Senamiestyje rudens spalvos buvo ryškios ir gyvos.

In the Vilnius Old Town, the autumn colors were bright and vibrant.

Geltoni, raudoni ir oranžiniai lapai puošė siaurus, vingiuotus Senamiesčio gatveles.

Yellow, red, and orange leaves adorned the narrow, winding streets of the Senamiestis.

Rokas žingsniavo cobblestone takais, laikydamas fotoaparatą tvirtai rankose.

Rokas walked along the cobblestone paths, holding a camera firmly in his hands.

Jam reikėjo įkvėpimo.

He needed inspiration.

Mokyklos metinė meno paroda artėjo, o jo fotografijos vis dar atrodė be temos, be prasmės.

The school's annual art exhibition was approaching, and his photographs still seemed without theme or meaning.

Eglė, jo draugė iš meno klasės, visada buvo užtikrinta ir drąsi.

Eglė, his friend from art class, was always confident and bold.

Ji turėjo galerinę vietą blizgioms, galingoms tapyboms.

She had a gallery spot for her shiny, powerful paintings.

Rokas jautėsi, tarsi jos šešėlyje.

Rokas felt like he was in her shadow.

Jis norėjo, kad jo nuotraukos būtų parodytos šalia jos darbų, tačiau nežinojo, kurį kelią pasirinkti.

He wanted his photos to be displayed alongside her works, but he didn’t know which path to take.

"Matai, reikia jausti vaizdą," sakė Laima, meno mokytoja, kai Rokas atėjo pas ją pagalbos.

"You see, you need to feel the image," said Laima, the art teacher, when Rokas came to her for help.

"Vilnius turi daug istorijos, ji kalba vaizdais.

"Vilnius has a lot of history; it speaks through images.

Ieškok mūsų miesto istorijų.

Look for our city's stories."

"Išklausęs, Rokas nusprendė leistis į žygį po Senamiestį.

Having listened, Rokas decided to embark on a journey through the Senamiestis.

Jis ieškojo istorijų po senais mūrais, prie šaltų barokinių bažnyčių, ir tarp jaukių kavinių.

He searched for stories behind old walls, by cold Baroque churches, and among cozy cafes.

Staiga jam šovė idėja - užfiksuoti kasdienybę ir išsaugoti Vilniaus sielą per objektyvą.

Suddenly, he had an idea — to capture everyday life and preserve the soul of Vilnius through the lens.

Parodos dieną Rokas ir Eglė susitiko galerijoje.

On the day of the exhibition, Rokas and Eglė met at the gallery.

Eglė nužvelgė jo darbą, pakėlusi antakius.

Eglė glanced over his work, raising her eyebrows.

"Įdomu," pasakė ji, bet jos tonas buvo skeptiškas.

"Interesting," she said, but her tone was skeptical.

Rokas susierzino.

Rokas was annoyed.

"Tau tik tapyba rūpi," atsakė Rokas.

"You only care about painting," Rokas replied.

"O fotografija gali pasakoti kitokią istoriją.

"But photography can tell a different story."

"Jie tęsė diskusiją.

They continued their discussion.

Po ilgo ginčo, Eglė atsigūžė.

After a long argument, Eglė softened.

"Galbūt yra vietos abiem mūsų mokslams.

"Maybe there's room for both our crafts."

"Kai paroda prasidėjo, Eglės spalvingos drobes žibėjo po švelnia galerijos šviesa.

When the exhibition began, Eglė's colorful canvases shone under the soft gallery light.

Greta jos, Roko nuotraukos atskleidė kitą, tylų, bet gilų Vilniaus veidą.

Beside hers, Rokas's photographs revealed another, quiet but deep side of Vilnius.

Lankytojai apžiūrėjo darbus vienas šalia kito.

Visitors examined the works side by side.

Abi srovės papildė viena kitą.

Both streams complemented each other.

Laima vaikščiojo tarp kūrinių, šypsojosi ir linkčiojo galva.

Laima walked among the creations, smiling and nodding her head.

"Rokas, tu pasiekei savo tikslą.

"Rokas, you achieved your goal.

Tavo žvilgsnis yra unikalus.

Your perspective is unique."

"Rokas jautėsi patenkintas ir laimingas.

Rokas felt satisfied and happy.

Jis suprato, kad jo fotografija turėjo savo jėgą.

He realized that his photography had its own strength.

Nuo tos dienos jis žinojo, kad svarbiausia yra tikėjimas savo kūrybos prasme.

From that day on, he knew that the most important thing was believing in the meaning of his creation.

Ir dabar, su Egle, jie matė vienas kitą kaip lygūs, o ne konkurentai.

And now, with Eglė, they saw each other as equals, not competitors.