FluentFiction - Lithuanian

Facing Fears: Friendship and Courage by the Sea

FluentFiction - Lithuanian

15m 46sSeptember 29, 2025
Checking access...

Loading audio...

Facing Fears: Friendship and Courage by the Sea

1x
0:000:00

Sign in for Premium Access

Sign in to access ad-free premium audio for this episode with a FluentFiction Plus subscription.

View Mode:
  • Saulė blizgančiais spinduliais švelniai glostė Kuršių nerijos smėlio kopas.

    The sun gently caressed the sand dunes of the Kuršių nerija with its shimmering rays.

  • Rudens lapai, nudažyti raudonai ir auksiniai, tyliai krito ant žemės.

    Autumn leaves, painted red and gold, quietly fell to the ground.

  • Ignas ir Aldona, du draugai, ėjo siauru taku, vedančiu prie jūros.

    Ignas and Aldona, two friends, walked along a narrow path leading to the sea.

  • Ignas mėgo gamtą, bet šiandien nerimavo.

    Ignas loved nature, but today he was anxious.

  • Jo draugė Aldona buvo tokia drąsi ir rami, kad neleisdavo jam prarasti savęs.

    His friend Aldona was so brave and calm that she wouldn't let him lose himself.

  • "Pažiūrėk, kokia graži jūra," sakė Aldona, mojuodama ranka į horizontą.

    "Look, how beautiful the sea is," said Aldona, waving her hand towards the horizon.

  • Ignas šypsėjosi, bet jo širdis plakė greičiau nei įprastai.

    Ignas smiled, but his heart was beating faster than usual.

  • Buvo kažkas, kas jį neramino.

    There was something unsettling him.

  • Staiga, kai vėjas plūstelėjo, Ignas pradėjo čiaudėti.

    Suddenly, as the wind blew, Ignas started to sneeze.

  • Jo nosis ir akys paraudo.

    His nose and eyes turned red.

  • "Oi, kažkas ne taip," mąstė jis savyje.

    "Oh, something's not right," he thought to himself.

  • Jis jautė, kaip jo kvėpavimas pasidarė sunkus.

    He felt his breathing becoming labored.

  • "Kaip man nenusileisti prieš Aldoną?

    "How do I not let Aldona down?"

  • " - tai klausimas kartojosi jo galvoje.

    - this question kept repeating in his mind.

  • "Aldona," tyliai sakė Ignas, bandydamas šypsotis, "man atrodo, kažkas su manimi ne taip.

    "Aldona," Ignas said quietly, trying to smile, "I think something's not right with me.

  • Gal truputį alergija.

    Maybe a bit of an allergy."

  • " Aldona nužvelgė jį, atsargiai apžvelgdama jo veidą.

    Aldona looked him over, carefully observing his face.

  • "Ar tau reikia pagalbos?

    "Do you need help?"

  • " paklausė ji, o jos balsas buvo šiltas ir rūpestingas.

    she asked, her voice warm and caring.

  • Igną viliojo paslėpti visą situaciją ir gręžtis į vidų, bet jis žinojo, kad turi pasakyti tiesą.

    Ignas was tempted to hide the whole situation and turn inward, but he knew he had to tell the truth.

  • "Aš šiek tiek bijau," prisipažino jis.

    "I'm a bit scared," he admitted.

  • "Man atrodo, man reikia pagalbos.

    "I think I need help."

  • ""Žinoma," tarė Aldona, be jokios abejonės.

    "Of course," said Aldona, without a doubt.

  • "Žinau, kur netoliese yra klinika.

    "I know where there is a clinic nearby.

  • Eime.

    Let's go."

  • "Jie abu skubiai ėjo taku, šiurendami rudens lapus.

    They both quickly walked along the path, rustling the autumn leaves.

  • Nero palsinčių spalvos ir jūros kvapas priminė Igno, kodėl jis myli gamtą, bet dabar svarbiausia buvo susitvarkyti su savo sveikata.

    The changing colors and the smell of the sea reminded Ignas why he loves nature, but now the most important thing was to take care of his health.

  • Atvykę į kliniką, Ignas gavo reikiamą pagalbą.

    Once they arrived at the clinic, Ignas received the necessary help.

  • Jo kvėpavimas palengvėjo, o nerimas pamažu slūgo.

    His breathing eased, and his anxiety gradually subsided.

  • "Manau, kad kartais turiu būti atviras apie savo baimes," prisipažino Ignas, kai jie vėl ėjo tuo pačiu taku.

    "I think sometimes I need to be open about my fears," confessed Ignas, as they walked along the same path again.

  • "Gera žinoti, kad turiu tave šalia.

    "It's good to know I have you by my side."

  • "Aldona nusišypsojo.

    Aldona smiled.

  • "Visi mes turime baimių.

    "We all have fears.

  • Svarbu tai pripažinti ir nebijoti paprašyti pagalbos.

    It's important to acknowledge them and not be afraid to ask for help."

  • "Kelionė tęsėsi, o smėlio kopos ir jūra tapo jų draugais.

    The journey continued, and the sand dunes and the sea became their friends.

  • Aldona ir Ignas jautėsi artimesni nei kada nors anksčiau, jų draugystė buvo stipresnė.

    Aldona and Ignas felt closer than ever before, their friendship stronger.

  • Rudens diena baigėsi šiltu saulėlydžiu, lyg palinkėjusiu jiems gražių kelių.

    The autumn day ended with a warm sunset, as if wishing them beautiful paths.

  • Ir nors vėjas vis dar šnabždėjo seno ąžuolo šakas, Ignas jautė, kad dabar, šalia Aldonos, jis gali įveikti bet ką.

    And although the wind still whispered through the old oak branches, Ignas felt that now, beside Aldona, he could overcome anything.