Ruta rytą pradėjo atsikėlusi labai anksti.

Ruta started her day by waking up very early.

Šviesa pro langą nušvietė jos kambarį švelniais rudens saulės spinduliais.

The light that shone through the window bathed her room with the soft rays of the autumn sun.

Už lango, nesibaigiantys auksinių kviečių laukai besimaudė šviesoje, o lengvas vėjelis kedeno medžius.

Outside the window, endless fields of golden wheat basked in the light, and a gentle breeze rustled the trees.

Šiandien buvo ypatinga diena – pirmoji mokyklos diena.

Today was a special day – the first day of school.

Ruta sėdėjo virtuvėje su mama Giedre ir broliu Pauliu, gurkšnodama šiltą arbatą.

Ruta sat in the kitchen with her mother, Giedre, and her brother, Paulius, sipping warm tea.

Mama plaudama indus tarė: "Ruta, ar esi pasiruošusi mokyklai?"

While washing the dishes, her mother said, "Ruta, are you ready for school?"

Ruta linktelėjo, bet viduje jautėsi šiek tiek nerami.

Ruta nodded, but inside she felt a little uneasy.

Jai labiausiai rūpėjo, kaip bus sutikta tarp naujų draugų.

She was most concerned about how she would be received among new friends.

Ruta visada buvo drovi; bijojo pradėti pokalbius su nepažįstamaisiais.

Ruta was always shy; she feared starting conversations with strangers.

Tačiau ji turėjo planą.

However, she had a plan.

Jau seniai buvo sumaniusi pasiimti savo mėgstamiausią istorijų knygą, vildamasi, kad tai padės jai susipažinti su kitais.

She had long planned to take her favorite storybook, hoping it would help her make new friends.

Galiausiai, atėjo laikas keliauti į mokyklą.

Finally, it was time to head to school.

Ruta su mama ir broliu žingsniavo per laukus iki mažos mokyklos, esančios miestelio pakraštyje.

Ruta, with her mother and brother, walked through the fields to the small school located on the edge of the town.

Prie mokyklos vartų mamos švelnus balsas padrąsino: "Nebijok, Ruta.

At the school gates, her mother’s gentle voice encouraged her, "Don’t be afraid, Ruta.

Tu drąsi mergaitė."

You’re a brave girl."

Mokykla atrodė jauki.

The school looked cozy.

Jos mūriniai sienos jautėsi draugiškai, o kiemas buvo padengtas margaspalviais lapais.

Its brick walls felt friendly, and the courtyard was covered with colorful leaves.

Ruta, įžengusi į klasę, pastebėjo, kaip vaikai čia žaidė ir šnekučiavosi.

As Ruta entered the classroom, she noticed the children playing and chatting.

Ji negalėjo sulaukti, kada galės prisijungti, bet nedrąsumas stabdė.

She couldn't wait to join in, but her shyness held her back.

Pamoka prasidėjo, o mokytojas paskelbė pasiūlymą parodyti klasėje mėgstamiausią daiktą.

The lesson began, and the teacher announced a suggestion to show the class their favorite item.

Ruta, kai atėjo jos eilė, drąsiai pakilo ir parodė savo knygą.

When it was her turn, Ruta bravely stood up and showed her book.

"Tai mano mėgstamiausia istorijų knyga," šiek tiek virpančiu balsu prabilo.

"This is my favorite storybook," she spoke with a slightly trembling voice.

"Joje yra pasakojimų apie drąsius ir gerus žmones."

"It contains stories about brave and good people."

Klasė nuščiuvusi klausėsi, kaip Ruta dalinosi istorijomis.

The class listened intently as Ruta shared the stories.

Jos žodžiai buvo nuoširdūs ir žavingi.

Her words were sincere and charming.

Vaikai pradėjo klausinėti daugiau.

The children began to ask more questions.

Ruta pajuto, kaip šviesa ir šiluma užlieja jos širdį.

Ruta felt light and warmth fill her heart.

Ji buvo išgirsta, suprasta ir priimta.

She was heard, understood, and accepted.

Po pamokos prie Rutos priėjo keli vaikai, tarp jų Martynas ir Emilija.

After the lesson, a few children, among them Martynas and Emilija, approached Ruta.

"Nori žaisti kartu?" paklausė jie.

"Do you want to play together?" they asked.

Ruta šyptelėjo plačiai ir linktelėjo.

Ruta smiled widely and nodded.

Tą dieną Ruta suprato, kad gali būti savimi, o pasidalindama mėgstamais dalykais, atrado ryšį su kitais.

That day, Ruta realized that she could be herself, and by sharing her favorite things, she found a connection with others.

Namo grįžo laiminga.

She returned home happy.

Jos širdis buvo pilna džiaugsmo ir pasitikėjimo.

Her heart was full of joy and confidence.

Ruta dabar laukė, kas gi laukia rytoj.

Ruta now looked forward to what tomorrow would bring.

Ji žinojo viena – mokykla yra vieta, kur gali būti draugai.

She knew one thing – school is a place where you can have friends.

Nuo šiol Ruta buvo mažiau bijanti, daugiau besišypsanti ir pilna norų pažinti naujus žmones.

From now on, Ruta was less fearful, smiled more, and was full of desires to meet new people.

Ir tai tik pradžia jos nuotykių mokykloje.

And this was just the beginning of her adventures at school.