Rudeniniai lapai tyliai šnara po kojomis, kai Dovydas eina link Kernavės archeologinės vietovės.

The autumn leaves quietly rustle underfoot as Dovydas walks toward the Kernavė archaeological site.

Jis visada žavėjosi istorija, todėl šios vietos senovės dvasia ir ramybė jam suteikia vilties.

He has always been fascinated by history, so the ancient spirit and tranquility of this place give him hope.

Šiandien jis čia ieško įkvėpimo savo naujai knygai.

Today, he's here seeking inspiration for his new book.

Dangus apsiniaukęs, bet Dovydas nusprendžia išdrįsti ir pasinerti į šios vietos magiją.

The sky is overcast, but Dovydas decides to dare and immerse himself in the magic of this place.

Eglė, savo ruožtu, žengia per senus akmenis su fotoaparatu rankoje.

Eglė, meanwhile, steps over old stones with a camera in hand.

Ji siekia užfiksuoti rudens grožį, ieško ypatingų kadrų artėjančiai parodai.

She aims to capture the beauty of autumn, searching for special shots for an upcoming exhibition.

Fotografijos, kaip ji mano, turėtų kalbėti apie tiesą, todėl šią vietą pasirinko dėl jos autentiškumo.

In her view, photographs should speak about truth, which is why she chose this place for its authenticity.

Dangus grėsmingai pajuodęs, bet Eglė nesiruošia pasitraukti.

The sky is threateningly dark, but Eglė isn't planning to retreat.

Staiga prasideda lietus, gausus ir nelauktas.

Suddenly, it starts to rain—heavy and unexpected.

Dovydas ir Eglė, abu bandydami rasti prieglobstį, atsiduria po senoviniu lanku.

Both Dovydas and Eglė, trying to find shelter, end up under an ancient arch.

Šis aplinkybė juos suartina.

This circumstance brings them closer together.

"Labas, aš Eglė," ji maloniai šypsosi, laikydama savo fotoaparatą.

"Hello, I'm Eglė," she says with a pleasant smile, holding her camera.

"Dovydas," atsako jis, taip pat šypsodamasis.

"Dovydas," he responds, also smiling.

"Ieškau įkvėpimo rašymui.

"I'm looking for inspiration for writing."

""Na, ir aš ieškau tobulos nuotraukos šiai rudens dienai," prisipažįsta Eglė.

"Well, I'm searching for the perfect photo for this autumn day," Eglė admits.

Kartu jie kalbasi apie istoriją, meną ir gyvenimo grožį.

Together, they talk about history, art, and the beauty of life.

Dovydas pasakoja apie savo kūrybinę krizę, Eglė - apie nuojautą, kad jos fotografijos gali nepasiekti žmonių širdžių.

Dovydas speaks about his creative crisis, while Eglė shares her intuition that her photographs might not touch people's hearts.

Lietus plaka į akmenis, bet jų pokalbis šildo kaip saulės spinduliai.

The rain pounds against the stones, but their conversation warms like rays of sunshine.

Galiausiai, lietus liaujasi, ir jų pokalbiai pasibaigia pažadu susitikti dar kartą.

Eventually, the rain stops, and they end their conversation with a promise to meet again.

Kai jie pasitraukia savo keliais, Dovydas jaučia, kaip jame vėl pabunda kūrybinis džiaugsmas.

As they part ways, Dovydas feels his creative joy stirring once more.

Jo mintyse jau dėliojasi naujos knygos skyriai.

In his mind, the chapters of his new book begin to take shape.

Eglė, grįžusi prie savo fotoaparato, mato, kad tos akimirkos su nepažįstamu žmogumi, išgyventos po senoviniu skliautu, atgijo jos fotografijose.

Returning to her camera, Eglė sees that the moments shared with a stranger, experienced under the ancient arch, have come to life in her photographs.

Tos neplanuotos akimirkos po Kernavės dangumi abiem dovanojo įkvėpimą ir drąsą kurti toliau.

Those unplanned moments under the Kernavė sky offered both of them inspiration and the courage to continue creating.