Vėjuotą rudens rytą mokyklos autobusas privažiavo prie Trakų salos pilies.

On a windy autumn morning, the school bus arrived at Trakai Island Castle.

Moksleiviai iššoko lauk, džiaugdamiesi laisve nuo mokyklos sienų.

The students jumped out, rejoicing in their freedom from the school walls.

Lukas, Aistė ir Domas ėjo šalia vienas kito, užsikvėpę ryto šalčiu.

Lukas, Aistė, and Domas walked side by side, breathing in the morning chill.

Pilis stūksojo priešais juos, raudonai mirdanti tarp rudeninių medžių lapų.

The castle loomed before them, gleaming red among the autumn tree leaves.

Lukas jautėsi susijaudinęs, bet ir šiek tiek nervingas.

Lukas felt excited but also slightly nervous.

Jis svajojo parodyti Aistei, kiek daug žino apie pilį.

He dreamed of showing Aistė how much he knew about the castle.

Aistė šypsojosi, jos akys blizgėjo nuo smalsumo, o Domui mintyse sukosi egzaminai, bet jis apsimetė, kad viskas gerai.

Aistė smiled, her eyes gleaming with curiosity, while Domas was preoccupied with exams, but pretended everything was fine.

"Tu pasiruošęs, Lukas?" paklausė Aistė, laikydama fotoaparatą rankose.

"Are you ready, Lukas?" Aistė asked, holding a camera in her hands.

Lukas linktelėjo, nors jo širdis plakė greitai.

Lukas nodded, even though his heart was pounding fast.

Jis norėjo tapti drąsiu.

He wanted to be brave.

Įžengus pro pilies vartus, Lukas pradėjo aiškinti apie pilies istoriją.

As they entered through the castle gates, Lukas began explaining the castle's history.

"Ši pilis buvo pastatyta keturiolikto amžiaus pabaigoje..." bet Aistė staiga išgirdusi gervių šauksmus patraukė link kito kiemo.

"This castle was built at the end of the fourteenth century..." but Aistė suddenly, hearing the calls of cranes, moved toward another courtyard.

Lukas akimirkai sutriko.

Lukas hesitated for a moment.

Ar sekti Aistę, ar likti prie savo suplanuotos ekskursijos tvarkos?

Should he follow Aistė or stick to his planned tour order?

Jo, kaip istorijos gido, svajonė kovojo su noru būti šalia Aistės.

His dream of being a history guide clashed with his desire to be near Aistė.

Domui tai rodėsi kaip neišvengiamas sprendimas, tačiau Lukas vis dar abejojo.

To Domas, this seemed like an inevitable decision, yet Lukas still doubted.

Galiausiai Lukas priėmė sprendimą.

In the end, Lukas made a decision.

Jis sekė Aistę.

He followed Aistė.

Jie vaikščiojo, kol pasiekė mažą durytę, kurią dengė tankios gebenės.

They walked until they reached a small door covered with dense ivy.

Aistė nenustygdama pašaukė Domas, ir kartu įžengė vidun.

Aistė eagerly called Domas, and they entered together.

Viduje buvo tamsu ir siauros laiptų pakopos vedė žemyn.

Inside, it was dark, and narrow stairs led downward.

Lukas susijaudinęs su Aiste ir Domu leidosi laiptais, nežinodami, ką atras.

Excited, Lukas, together with Aistė and Domas, descended the stairs, not knowing what they would find.

Po kelių minučių jie pateko į mažą kambarį su mažu langu, pro kurį buvo matyti visas ežeras.

After a few minutes, they arrived in a small room with a small window that offered a view of the entire lake.

"Luka, tai nuostabu!" sušuko Aistė, jos akys užsidegė džiaugsmu.

"Lukas, this is amazing!" exclaimed Aistė, her eyes lit up with joy.

Lukas pajuto didžiulį palengvėjimą ir džiaugsmą.

Lukas felt a huge relief and happiness.

Jo pasirinkimas buvo teisingas.

His choice was the right one.

Grįžtant atgal, Domas padėkojo Lukui už tokią ekskursiją, o Aistė jį apkabino ir nusifotografavo kartu su juo.

On the way back, Domas thanked Lukas for such a tour, and Aistė hugged him and took a photo with him.

Lukas jautėsi laimingas ir pasitikintis.

Lukas felt happy and confident.

Jis atrado, kaip smagu yra kartais nukrypti nuo plano ir rasti netikėtų dalykų.

He discovered the joy of deviating from the plan and finding unexpected things.

Kai autobusas grįžo į mokyklą, Lukas jautėsi pasikeitęs.

When the bus returned to school, Lukas felt changed.

Jis ne tik daugiau žinojo apie pilį, bet ir suprato, kad draugystė ir nuotykiai yra lygiai tokie pat svarbūs kaip ir žinios.

Not only did he know more about the castle, but he also understood that friendship and adventures are just as important as knowledge.