Rudens lapai švelniai parasido aplink Forsyth parką, kur vyko didelis Helovino festivalis.

The autumn leaves gently scattered around Forsyth Park, where a large Halloween festival was taking place.

Minioje vaikų ir suaugusiųjų įvairiais kostiumais, kažkur tarp molių ir saldėsių stalų, stovėjo Rokas.

Among the crowd of children and adults in various costumes, somewhere between pumpkin and candy tables, stood Rokas.

Jis buvo lietuvis, pirmą kartą atvykęs į Savanos miestą.

He was Lithuanian, visiting the city of Savannah for the first time.

Ši kelionė buvo ypatinga – jo draugė Elena, vietinė mergina, pakvietė jį susipažinti su amerikietiškomis Helovino tradicijomis.

This trip was special – his friend Elena, a local girl, invited him to get acquainted with American Halloween traditions.

Nors Rokas norėjo ramiai įsilieti į šventę, jo akys užkliuvo už didžiulio pripučiamo moliūgo, siūbuojančio vėjyje.

Although Rokas wanted to quietly blend into the celebration, his eyes caught a huge inflatable pumpkin swaying in the wind.

„Turėčiau išbandyti jį!“ galvojo Rokas, nors širdyje jautė susijaudinimą dėl uždarų erdvių.

"I should try it!” thought Rokas, even though he felt nervous about enclosed spaces.

Elena juokėsi, pamatydama Roką taip artėjant prie patraukiančio akį moliūgo.

Elena laughed, seeing Rokas so drawn towards the eye-catching pumpkin.

Ji sakė: „Tik būk atsargus, tokie dalykai turi savų pavojų!“

She said, “Just be careful, these things have their own dangers!”

Rokas nusišypsojo, bandydamas paslėpti baimę ir lėtai įlindo į moliūgo vidų.

Rokas smiled, trying to hide his fear, and slowly crawled inside the pumpkin.

Iš pradžių viskas atrodė linksma ir įdomi, kol staiga viduje pasidarė ankšta.

At first, everything seemed fun and exciting, until suddenly it became cramped inside.

Jis pajuto, kaip plaka jo širdis.

He felt his heart pound.

Moliūgo sienos spaudė jį ir jis suprato, kad negali išeiti.

The walls of the pumpkin squeezed him, and he realized he couldn’t get out.

„Ką daryti?“ svarstė Rokas.

“What to do?” Rokas pondered.

Iš pradžių jis tylėjo, bandydamas rasti būdą išeiti pats, bet sienos tik dar labiau spausdė.

At first, he remained silent, trying to find a way out on his own, but the walls only pressed harder.

Rokas galiausiai suprato, kad turi nugalėti savo baimę ir paprašyti pagalbos.

Rokas finally understood that he had to overcome his fear and ask for help.

Jis pradėjo šaukti: „Pagalbos! Kas nors!“

He started shouting, “Help! Someone!”

Jonas, vaikinas iš festivalio darbuotojų, kurio darbas buvo rūpintis atrakcionais, išgirdo šauksmą.

Jonas, a young man from the festival staff whose job was to look after the attractions, heard the shout.

Jis greitai sureagavo.

He quickly reacted.

Apgalvodamas, Jonas atsargiai pripučiamo moliūgo šone pradūrė mažą skylutę.

Thinking it over, Jonas cautiously poked a small hole in the side of the inflatable pumpkin.

Oras ėmė pamažu išeiti, ir Rokas galėjo lengviau kvėpuoti.

The air began to slowly escape, and Rokas could breathe more easily.

Pagaliau jis išlindo iš susiornstinio moliūgo ir atsisėdo ant lapų, padengto tako.

Finally, he emerged from the shrinking pumpkin and sat down on the leaf-covered path.

Elena prisiėjo prie jo ir tarstelėjo: “Sveikas atvykęs į pirmąjį Helovino nuotykį Amerikoje, Rokai!”

Elena came over to him and quipped, “Welcome to your first Halloween adventure in America, Rokas!”

Ji šypsojosi, o Rokas, vis dar virpančiu balsu, juokėsi kartu.

She smiled, and Rokas, still with a trembling voice, laughed along.

“Ačiū, Jonai, už pagalbą,” jis pridūrė.

“Thank you, Jonas, for your help,” he added.

Ta diena tapo ne tik išsigelbėjimo nuo didžiojo moliūgo pamoka, bet ir parodyti Rokui, kad kartais reikia pasitikėti kitais.

That day became not only a lesson in escaping from a giant pumpkin but also showed Rokas that sometimes you need to trust others.

Rokas išėjo iš parko su šypsena, žinodamas, kad nauji potyriai ne visada turi būti pasiekti vienam.

Rokas left the park with a smile, knowing that new experiences don’t always have to be faced alone.