Rudenio vakaras buvo vėjuotas ir šaltas.

The autumn evening was windy and cold.

Lapai iš medžių byrėjo į pilką asfaltą, o trykštanti šviesa pro medžių šakas sukurdavo paslaptingą atmosferą.

Leaves fell from the trees onto the gray asphalt, while the light streaming through the branches created a mysterious atmosphere.

Dovydas, Rūta ir Paulius stovėjo priešais seną sandėlį.

Dovydas, Rūta, and Paulius stood in front of the old warehouse.

Šis pastatas jau daug metų buvo tuščias, lurkint kažkur Vilniaus pakraštyje.

This building had been empty for many years, lurking somewhere on the outskirts of Vilnius.

„Ar tikrai turime tai daryti?

"Do we really have to do this?"

“ sušuko Rūta, spausdama šaliką prie kaklo.

Rūta shouted, clutching her scarf to her neck.

Ji nebuvo tikra, kad reikia vaikščioti šaltose ir tamsiose vietose, dar ir naktį.

She wasn't sure it was a good idea to wander in cold and dark places, especially at night.

„Aš turiu rasti tą relikviją,“ Dovydas tvirtai atsakė.

"I have to find that relic," Dovydas firmly replied.

Jis vaikystėje mėgo istorijas apie vaiduoklius ir šmėklas, o šis nuotykis atrodė kaip gera proga patvirtinti, kad nėra ko bijoti.

He loved stories about ghosts and specters as a child, and this adventure seemed like a good opportunity to prove there was nothing to fear.

Ir, žinoma, rasti tą garsųjį daiktą, kuris, kaip sakė legenda, atnešdavo sėkmės.

And, of course, to find that famous item that, according to legend, brought good luck.

Viduje sandėlis buvo dar tamsesnis.

Inside, the warehouse was even darker.

Atsidarę senas duris, jie pateko į erdvę pilną dulkių ir šešėlių.

Opening the old doors, they entered a space full of dust and shadows.

Spalįsys mėnulio šviesos juostos menka šviesa atspindėjo nuo metalinių konstrukcijų.

The faint light from the October moon reflected off the metal structures.

Rūta ir Paulius, nors ir nenoriai, nusekė Dovydą giliau į pastatą.

Rūta and Paulius, though reluctantly, followed Dovydas deeper into the building.

Paulius bandė pokštauti, siekdamas išsklaidyti baimę: „Gal turime atsargumo planą, jei mus išvys koks vaiduoklis?

Paulius tried to joke to dispel the fear: "Maybe we should have a backup plan in case a ghost spots us?"

“Tačiau Dovydo dėmesys jau nutaikytas į kampą, kur, pasak pasakojimų, turėjo būti rasti antikvariniai objektai.

However, Dovydas' attention was already fixed on a corner where, according to stories, antique objects were supposed to be found.

„Tiesiog sekite mane“, jis sakė.

"Just follow me," he said.

Kai įsiskverbė giliau į sandėlį, staiga Rūta susikaupė ir sustojo: „Gana!

As they ventured deeper into the warehouse, suddenly Rūta concentrated and stopped: "Enough!

Man to užtenka,“ ji ištarė, balsu drebėdama.

I've had it," she said, her voice trembling.

Su Pauličiumi jiedu nusprendė išeiti.

She and Paulius decided to leave.

Dovydas, nors šiek tiek sudvejojantis, leidosi toliau vienas.

Dovydas, though slightly hesitant, continued alone.

Jis jautė kažką daugiau, nei tik baimes.

He felt something beyond just fears.

Jam reikėjo sužinoti tiesą.

He needed to find out the truth.

Jis ramiai perėjo dar keletą kambarių, kol rado slaptą durų angą.

He calmly walked through several more rooms until he found a secret door opening.

Jos menkai krikščioniška statinė svirtis atidarė senai užmirštą kambarį.

Its barely Christian barrel lever opened a long-forgotten room.

Čia, kambaryje, dulkės slėpė daugybę objektų.

Here, in the room, dust concealed many objects.

Dovydas vangiai apžiūrėjo lentynas, akys užkliuvo už mažos dėžutės, švytinčios kaip sukurtą iš sidabro.

Dovydas slowly examined the shelves, his eyes catching a small box that shone as if made of silver.

Prieš jo akis atsivėrusi vizija priminė rūką - kažkas panašaus į šešėlį stebėjo jį iš kito kampo.

A vision unfolded before his eyes like a mist—something akin to a shadow watched him from the opposite corner.

Suėmusi širdies stiprumas, jis pakėlė dėžutę ir švelniai ją atidarė.

Steeling his heart, he lifted the box and gently opened it.

Viduje buvo seni, antikvariniai karoliai.

Inside were old, antique necklaces.

Jį palietus, pajuto kažką šilumą sklindantį į delnus.

When he touched them, he felt a warm sensation spreading into his palms.

Galbūt tai buvo relikvija, galbūt artefaktas, kurio jis ieškojo!

Perhaps this was the relic, perhaps the artifact he had been looking for!

Dovydas suprato kažką labai svarbaus: šis sandėlis nebuvo tiesiog tuščias, jo istorijos įrašytos kiekviename bugsnyje, šešėlyje ir kiekviename pasakojime apie vaiduoklius.

Dovydas realized something very important: this warehouse was not just empty; its history was written in every creak, shadow, and ghost story.

Tas, kas pasakojo apie šią vietą, tik norėjo apsaugoti jos paslaptis.

Those who spoke about this place merely wanted to protect its secrets.

Išėjęs puikiai suprato - kartais vietinėse legendose užkoduotą paslaptį verta puoselėti.

As he left, he understood perfectly—sometimes it's worth cherishing the encoded secrets in local legends.

Dovydas grįžo į miestą paukdęs tiek baimę, tiek įdomumą.

Dovydas returned to the city, accompanied by both fear and curiosity.

Jis žinojo - kai kurių dalykų geriau neatskleidinėti.

He knew—some things are better left undiscovered.