Vilniaus biurų kvartale, kai lauke tyliai krentanti snaigė nuklojo miestą baltu kilimu, viduje biuras triukšmingai kvepėjo mandarinais ir kava.

In the Vilnius office district, when the quietly falling snowflakes covered the city with a white carpet, inside the office, there were the noisy aromas of mandarins and coffee.

Buvo Kalėdų priešpučio laikas, o Domas, įsitempęs ir susikaupęs, sėdėjo prie savo stalo.

It was the time leading up to Christmas, and Domas, tense and focused, sat at his desk.

Jis stebėjo biuro erdvę: stalai buvo puošti eglutės šakelėmis ir girliandomis, o prie lango stovėjo žavi eglutė, ant kurios šakų žibėjo spalvotos lemputės.

He observed the office space: the desks were decorated with spruce branches and garlands, and by the window stood a charming Christmas tree with colored lights twinkling on its branches.

Šis buvo ypatingas rytas - slapto Kalėdų Senelio dovanų apsikeitimo diena.

This was a special morning—the day for the Secret Santa gift exchange.

Domas nežinojo, kada tiksliai tai įvyko, bet kažkuriuo metu per metus jautė, kaip Ievos parama ir šiluma daro dienas šviesesnes.

Domas didn’t know when exactly it happened, but at some point during the year, he felt how Ieva's support and warmth made the days brighter.

Jis norėjo išreikšti savo dėkingumą jai nebanaliai.

He wanted to express his gratitude to her in a non-banal way.

Jai, charizmatiškai ir supratingai vadovei, kuri visada rasdavo laiko kolegoms.

To her, the charismatic and understanding manager who always found time for colleagues.

Kambario kampe, juokdamasis, stovėjo Klaidas.

In the corner of the room, laughing, stood Klaidas.

Jis, kaip visada, linksmindavo visus, tačiau kartais neapgalvodavo savo žodžių.

He, as always, entertained everyone, although sometimes without thinking through his words.

„Dome, žinai, ką galėtum dovanoti Ievai? Gal kėdės masažuoklį, kad nelinkstančiai ilgai prastovėtų prie posėdžių stalo!“ - šypsodamasis juokavo jis.

“Hey Domas, you know what you could get for Ieva? Maybe a chair massager, so she can stand at the meeting table without bending too long!” he joked with a smile.

Domas stangriau sugnybo savo nosį, nes norėjo rasti kažką tiek prasminga, tiek tinkamo.

Domas pinched his nose tighter, as he wanted to find something both meaningful and appropriate.

Po kelių nevykusių bandymų ir ilgų apmąstymų, jis nusprendė dovanoti ką nors labiau asmeniška - rėmelį su bendra darbo pokalbių nuotrauka ir ranka rašytu padėkos laišku.

After a few unsuccessful attempts and lengthy deliberations, he decided to give something more personal—a frame with a photo from a team meeting and a handwritten thank-you note.

Tą nuotrauką rado nuotraukų archyve, kai visa komanda rado bendrą kalbą ir jėgas iškėlusi naują projektą.

He found that photo in the photo archive when the whole team found a common ground and put their efforts into launching a new project.

Tai būtų puiki proga Madomai ką nors pasakyti nuoširdžiai ir atvirai.

It would be a perfect chance to say something sincere and open to Ieva.

Atėjus mainų laikui, Domas jautėsi kaip per egzaminą: nervingas bet vilties kupinas.

When the exchange time came, Domas felt like he was taking an exam: nervous but full of hope.

Persikėlęs į konferencijų kambarį, žiemos šviesa, prasiskverbianti pro sniegą, suteikė kambariui ramybės aurą.

Moving into the conference room, the winter light filtering through the snow gave the room an aura of tranquility.

Visi susirinkę džiaugėsi ir nekantriai laukė dovaniukų.

Everyone present was joyful and eagerly awaited the small gifts.

Kai atėjo jo eilė, Domas lėtai nuėjo prie Ievos ir įteikė dovaną.

When his turn came, Domas slowly walked over to Ieva and handed her the gift.

Jo širdis plakė greičiau nei įprasta.

His heart was beating faster than usual.

Ieva, perėmusi dovaną, švelniai nusišypsojo ir atsargiai išpakavo.

Ieva, taking the gift, smiled gently and carefully unwrapped it.

Akys žvilgte sužibėjo, kai pamatė nuotrauką.

Her eyes sparkled when she saw the photo.

"Dome, tai nuostabu! Tikrai matosi, kiek pastangų įdėjai," šiltai ji tarė ir patraukė jį į apkabinimą.

“Domas, this is wonderful! You can really see how much effort you put into it,” she warmly said and pulled him into a hug.

Po to mainų ritmo, Domas pajautė, kaip kažkas viduje pasikeitė.

After that exchange, Domas felt something inside him change.

Jis suprato, kad išreikšti mintis ir jausmus tikrai yra vertinga.

He realized that expressing thoughts and feelings is truly valuable.

To momento dėka jis įgijo ne tik pasitikėjimą savimi, bet ir pajūtė, kaip stipriai yra svarbios asmeninės jungtys darbo erdvėje.

Thanks to that moment, he not only gained self-confidence, but also felt how important personal connections are in the work environment.

Kiekviena akimirka gali priartinti kolegas, paverčiant juos draugais.

Every moment can bring colleagues closer, turning them into friends.

Šviesos šokis eglutės šakose suklypo su besišypsančiais veidais, o Kalėdų nuotaika užvaldė visų širdis.

The dance of lights on the Christmas tree branches mingled with smiling faces, as the Christmas spirit filled everyone's hearts.