Vilniaus Kalėdų mugėje švietė šventinės šviesos, sklido žmonių juokas ir muzikos garsai.

At the Vilniaus Christmas market, festive lights shone, the sound of people's laughter and music echoed.

Dovydas jautė, kaip širdis plaka stipriau, kai jis laikė Kestutį už rankos.

Dovydas felt his heart beat stronger as he held Kestutis by the hand.

Jis žinojo, kad šis vakaras bus svarbus.

He knew that this evening would be important.

Reikėjo kalbėtis su seserimi Ruta, bet, svarbiausia, dovanoti Kestui gražią Kalėdų patirtį.

He needed to talk with his sister Ruta, but most importantly, he wanted to give Kestas a beautiful Christmas experience.

Kelionė prasidėjo senamiesčio gatvėmis.

The journey started through the streets of the old town.

Kestutis, laikydamas Dovydą už rankos, stebėjo pardavėjus, kurie siūlė rankų darbo atminimines dovanas ir spalvingus Kalėdų žaisliukus.

Kestutis, holding Dovydas by the hand, watched the vendors who offered handmade souvenirs and colorful Christmas ornaments.

Kiekviena vitrina skleidė šilumą ir džiaugsmą.

Every shop window radiated warmth and joy.

Ruta stovėjo prie vieno iš prekystalių ir atrodė susikaupusi.

Ruta stood by one of the stalls and looked thoughtful.

Ji vilkėjo šiltą žieminį paltą ir, stebėdama aplinkinę šventinę atmosferą, šiek tiek nuoširdžiau šypsojosi pamačiusi, kad Dovydas artėja su Kestučiu.

She wore a warm winter coat and, observing the surrounding festive atmosphere, smiled a bit more sincerely upon seeing Dovydas approaching with Kestutis.

„Sveikas, Dovydai,“ – tarė ji.

"Hello, Dovydas," she said.

Kestutis, jautęs lengvą įtampą, tačiau per daug laimingas norėdamas pasimatymą nutraukti, pradėjo šokinėti prie jų abiejų.

Kestutis, feeling a slight tension but too happy to want to end the meeting, began jumping around both of them.

„Ruta, norėjau kalbėtis apie...“ pradėjo Dovydas, jausdamas, kad šaltas vėjas pūsdamas per veidą, lyg bandytų jį atvėsinti.

"Ruta, I wanted to talk about..." began Dovydas, feeling that the cold wind blowing across his face seemed like it was trying to cool him down.

„Dovydai, nežinau, ar tai tinkamas laikas,“ – atsakė Ruta, jos balsas stovėjo tvirtai, bet ne šaltai.

"Dovydas, I don't know if this is the right time," Ruta responded, her voice steady but not cold.

Kestutis staiga prakalbo: „Pažiūrėkite, kas ten!“

Suddenly, Kestutis spoke up: "Look over there!"

Jis rodė į gatvės atlikėją, kuris pasirodė su ugnies šokiu.

He pointed to a street performer who was performing a fire dance.

Jų paieškos akys sujungė ir, nors trumpam, visi pamiršo rūpesčius, stebėdami ugnies žaismą.

Their searching eyes connected, and for a moment, they all forgot their worries, watching the play of the fire.

Bet Kalėdų arenos šurmulyje, Kestutis netikėtai pradingo.

But in the hustle and bustle of the Christmas arena, Kestutis unexpectedly disappeared.

Ruta ir Dovydas išsigando ir ėmė ieškoti.

Ruta and Dovydas were frightened and began to search.

„Negalime jo prarasti,“ šnibždėdama pasakė Ruta.

"We can't lose him," Ruta whispered.

Dovydas su Ruta, nuoširdžiame bendradarbiavime, peržiūrėjo parką ir kiemelius, būdami susivieniję tuo pačiu tikslu.

Dovydas and Ruta, in sincere cooperation, searched the park and courtyards, united by the same goal.

Jie surado Kestutį, žavintį žonglierį.

They found Kestutis, captivated by a juggler.

Laikydamas kvapą, Dovydas priėjo ir apkabino vaiką, susitaikydamas su jausmais.

Holding his breath, Dovydas approached and hugged the child, coming to terms with his emotions.

Ruta, matydama brolio rūpestį ir šiltą nuoširdumą, pajuto, kad pykčiui nėra vietos šioje šventinėje aplinkoje.

Ruta, seeing her brother's concern and warm sincerity, felt that there was no place for anger in this festive environment.

„Dovydai, po šio vakaro galime pasikalbėti,“ – pasakė Ruta, stovėdama šalia.

"Dovydas, after this evening we can talk," Ruta said, standing beside him.

„Bet pirmiausia, gal išgerkime karšto šokolado?“

"But first, how about we have some hot chocolate?"

Visi trys ėjo ieškoti šventinės gėrybės.

All three went off in search of the festive treat.

Dovydas pajuto, kaip plotmė tarp jų pamažu šiltėjo, o Kestutis grįžo prie jų būdamas dar laimingesnis, nei buvo atvykęs.

Dovydas felt the atmosphere between them gradually warming, and Kestutis returned to them even happier than when they had arrived.

Vilnius šypsojosi jiems, skleidžiant džiaugsmą ir ramybę, ir Dovydas suprato, kad svarbu rūpintis artimais žmonėmis, o ne tik materialinėmis vertybėmis.

Vilnius smiled upon them, spreading joy and peace, and Dovydas understood that it was important to care for loved ones rather than just material values.