Žiemos diena aušo lėtai, o Vilniaus universiteto ligoninėje nuotaika buvo įtempta.

A winter day was dawning slowly, and the mood at the Vilniaus universiteto ligoninėje (Vilnius University Hospital) was tense.

Ligoninėje oras buvo šiltas ir sterilus, o lauke sniego snaigės tyliai suko ratais, pro langus šviesdamos baltą šokį.

Inside the hospital, the air was warm and sterile, while outside, snowflakes quietly swirled, casting a white dance through the windows.

Kiekvienas ligoninės kampelis buvo papuoštas eglutės šakelėmis ir žvakutėmis, primenanti miniai apie Šv.

Every corner of the hospital was adorned with pine branches and candles, reminding the crowd of @lt{Šv.

Barboros dieną, kuri saugo visus dirbančius.

Barboros dieną} (St. Barbara's Day), which protects all who work there.

Giedrius sėdėjo šalia Rasos, kuri gulėjo ligoninės lovoje.

Giedrius sat beside Rasa, who lay in the hospital bed.

Jis laikė jos ranką tvirtai, nors jo pačio delnai buvo šlapi nuo prakaito.

He held her hand firmly, even though his own palms were wet with sweat.

Rasa atrodė rami, tyliai žiūrėdama į lubas, bet jos akyse buvo galima įžvelgti nerimą.

Rasa seemed calm, quietly staring at the ceiling, but anxiety could be seen in her eyes.

Ji dukart giliau įkvėpė.

She took a deeper breath twice.

Giedriau, kuris jautėsi kaip niekada anksčiau, paėmė ją už rankos dar tvirčiau.

Giedrius, who felt unlike ever before, grasped her hand even more tightly.

"Ar tau viskas gerai?

"Are you okay?"

" - atsargiai paklausė jis.

he asked cautiously.

Rasa tik linktelėjo ir nusišypsojo.

Rasa just nodded and smiled.

"Taip, viskas gerai", atsakė ji švelniai.

"Yes, everything is fine," she replied gently.

Tačiau Giedrius žinojo, kad jo žmona, nors ir rami, jaudinasi dėl artėjančios tėvystės atsakomybės.

However, Giedrius knew that his wife, though calm, was worried about the impending responsibility of parenthood.

Daktarai vaikščiojo po palatą, o ligoninės garsai maišėsi su lauko tyla.

Doctors walked through the ward, and the sounds of the hospital mixed with the silence outside.

Giedrius stengėsi išginti savo baimes, susitelkdamas tik į Rasą ir jos gerovę.

Giedrius tried to ward off his fears by focusing solely on Rasa and her well-being.

Jis žinojo, kaip svarbu jai dabar palaikyti ją psichologiškai.

He knew how important it was to support her psychologically at this time.

"Mes tai įveiksime kartu," tarstelėjo jis tyliai, ir Rasa atsiduso su lengva šypsena.

"We will get through this together," he whispered softly, and Rasa sighed with a slight smile.

Prabėgo keletas valandų, kol staiga gydytojas rėžė: "Rasa, laikas gimdyti!

A few hours passed before the doctor suddenly exclaimed, "Rasa, it's time to give birth!"

" Giedriui širdis įšoko į gerklę.

Giedrius's heart leaped into his throat.

Tai buvo akimirka, kurios jis bijojo, bet taip pat labai laukė.

It was the moment he feared, yet eagerly awaited.

Jam reikėjo atsidurti čia ir dabar, kaip niekada anksčiau.

He needed to be present here and now, like never before.

Giedrius žengė šalia Rasos, laikydamas jos ranką.

Giedrius stepped alongside Rasa, holding her hand.

Rasa tvirtai užmerkė akis ir susitelkė, kvėpuodama labai lėtai.

Rasa tightly closed her eyes and focused, breathing very slowly.

Laikas sulėtėjo, bet tuo pat metu praeidavo nepakeliamai greitai.

Time slowed down, yet at the same time, it passed unbearably quickly.

Giedrius matė Rasos pastangą ir kovojo su savo baimėmis tam, kad būtų šalia.

Giedrius saw Rasa's effort and fought his own fears to be there for her.

Galiausiai, po kelių sulaikytų kvėpavimų akimirkų, pagaliau pasigirdo pirmasis kūdikio klyksmas.

Finally, after a few moments of held breaths, the first cry of the baby was heard.

Abu jie atsiduso iš palengvėjimo, ir tas mažylio balsas užpildė palatą džiaugsmu.

They both sighed in relief, and the baby’s voice filled the ward with joy.

Giedrius jautė nuovargį, bet ir neapsakomą laimę.

Giedrius felt fatigue but also indescribable happiness.

Jis pažvelgė į Rasą, kuri švelniai glostė mažąją būtybę savo rankose.

He looked at Rasa, who gently caressed the little being in her arms.

"Mes tai padarėme," pasakė ji.

"We did it," she said.

Giedrius dabar suprato, kad jų partnerystė ir nuoširdus tarpusavio ryšys padės įveikti bet kokius iššūkius.

Giedrius now understood that their partnership and sincere connection would help them overcome any challenges.

Šv.

@lt{Šv.

Barboros diena, švenčiant tą sąjungą ir apsaugą, tapo ne tik tradicine švente, bet ir naujos jų šeimos gyvenimo pradžia.

Barboros diena}, celebrating that union and protection, had become not just a traditional holiday but the beginning of their new family life.