Šaltą žiemos vakarą Vilniaus Kalėdų mugėje šviesos mirksėjo lyg žvaigždės tamsiame danguje.

On a cold winter evening at the Vilniaus Christmas market, the lights blinked like stars in the dark sky.

Justinas, su dideliais megztais pirštinėmis, suko ratą po ratą aplink jaukią aikštę, kur šimtas vienas kioskas jam siūlė visokius rankdarbius, šokolado luitus ir kitokias gėrybes.

Justinas, wearing large knitted mittens, circled around the cozy square where one hundred and one kiosks offered him various handicrafts, chocolate bars, and other delights.

Įkvėpė mulledenas vyno kvapo ir tradicinių cepelinų dūmų, kurie kvepėjo kaip namai.

He inhaled the aroma of mulled wine and the smoke of traditional cepelinai, which smelled like home.

Jo galva buvo pilna vienos minties: rasti tobulą dovaną Vilijai.

His head was full of one thought: to find the perfect gift for Vilija.

Vilija buvo imli ir protinga, o Justinas troško parodyti jai visą savo nuoširdumą.

Vilija was receptive and intelligent, and Justinas longed to show her all his sincerity.

Bet kur pradėti? Kiekvienas kioskas jam atrodė kaip naujas iššūkis.

But where to begin? Every kiosk seemed like a new challenge to him.

Tuo metu Justinas netyčia atsitrenkė į kioską, kur jį pasitiko Žiedų rankdarbiai ir žavingos šypsenos savininkė Ruta.

At that moment, Justinas accidentally bumped into a kiosk where he was met by Žiedų handicrafts and the charming smile of the owner, Ruta.

Ruta buvo mugės siela – nuolat besišypsanti ir kasdien vis naujus pokštus išbandanti.

Ruta was the soul of the market — always smiling and trying out new jokes every day.

"Labas!" ji sušuko. "Nori prisijungti prie mūsų dainų konkurso?"

"Hello!" she exclaimed. "Want to join our singing contest?"

Supainiotas savo minčių, Justinas nudžiugino keliolika žmonių juokdario išraiška.

Confused by his thoughts, Justinas amused a dozen people with his jester-like expression.

"Kokio dainų konkurso?" – paklausė jis, bet nespėjo gauti atsakymo, kai Ruta, paslaptingai linktelėdama, jau patraukė jį link scenos.

"What singing contest?" he asked, but there was no time for an answer as Ruta, nodding mysteriously, already led him toward the stage.

Prieš suvokdamas, Justinas atsidūrė ant scenos. "Ei, ei, palaukit!" sušuko, bet jau buvo per vėlu.

Before he realized it, Justinas was on stage. "Hey, hey, wait a minute!" he shouted, but it was too late already.

Publika jį pasitiko klegesiu ir plojimais. Nebeturėjo kur dėtis.

The audience greeted him with cheers and applause. There was no way out.

Groja kalėdinių dainų melodija, ir Justinas, nors ir neturėdamas balso kaip Pavarotti, pradėjo dainuoti.

A melody of Christmas songs played, and Justinas, even without a voice like Pavarotti, started to sing.

Jo balsas iš pradžių traukė neteisingai, bet kai Justinas per akimirką pamiršo visus savo rūpesčius, jis galų gale rado savo ritmą.

At first, his voice was off-key, but when Justinas momentarily forgot all his worries, he eventually found his rhythm.

Kol dainavo, jo akys klaidžiojo po mugę.

While singing, his eyes wandered through the market.

Šalia Rutės kiosko jis matė spindintį rankų darbo eglutės papuošalą. Tai buvo tobulas!

Next to Ruta's kiosk, he saw a shining handmade Christmas ornament. It was perfect!

Dainuojančiųjų konkurso žiuri netikėtai paskelbė Justiną laimėtoju.

The contest jury unexpectedly declared Justinas the winner.

Šokiruotas, bet laimingas, jis grįžo į kioską su laimėjimo pinigais ir įsigijo tą gražųis papuošalą.

Shocked but happy, he returned to the kiosk with the prize money and bought that beautiful ornament.

Būtent to jam ir reikėjo.

It was exactly what he needed.

Vilija, gavusi papuošalą, švietė iš džiaugsmo.

When Vilija received the ornament, she beamed with joy.

Žavėjo paprastumas ir meilė, nieką daugiau neegzistavo.

It was the simplicity and love that charmed, nothing more existed.

Be to, Justinas išmoko vieną svarbią pamoką tą vakarą: nuoširdumas ir akimirkų vertybė yra tai, kas iš tiesų svarbu.

Moreover, Justinas learned one important lesson that evening: sincerity and the value of the moment are what truly matter.