Snaigės švelniai krinta ant baltos žemės, kai mokyklos autobusas atvažiuoja prie Kryžių kalno, šio švento bei įspūdingo kraštovaizdžio.

Snowflakes gently fall on the white ground as the school bus arrives at the Kryžių kalnas, this sacred and impressive landscape.

Mantas sėdi prie lango, tyliai stebėdamas, kaip kalnas artėja.

Mantas sits by the window, quietly watching as the hill approaches.

Jis prisimena, kaip tėvai pasakojo apie šią vietą – simbolį vilties, tikėjimo ir ištvermės.

He remembers how his parents spoke about this place – a symbol of hope, faith, and endurance.

Kalnas atrodo magiškas.

The hill looks magical.

Jis aplipęs tūkstančiais kryžių, kiekvienas pasakoja savo unikalią istoriją.

It's covered with thousands of crosses, each telling its own unique story.

Giedrė ir Vaida jau stovi pasiruošusios, kai mokytoja praveria autobuso duris.

Giedrė and Vaida are already standing ready as the teacher opens the bus door.

Mantas truputį dvejoja.

Mantas hesitates a little.

Šios išvykos tikslas – ne tik pažinimas, bet ir vidinis augimas.

The purpose of this trip is not only discovery but also inner growth.

Per Kalėdas jis nori padovanoti savo šeimai simbolinę dovaną – kryžių ant kalno.

By Christmas, he wants to give his family a symbolic gift – a cross on the hill.

Jis ilgai tam ruošėsi.

He has been preparing for this for a long time.

Visi mokiniai eina link kalno.

All the students walk towards the hill.

Mantas tyliai mola, kai Giedrė kviečia eiti greičiau.

Mantas quietly smiles when Giedrė urges him to go faster.

Pasiimdami kryžius, mokiniai smalsaudami tyrinėja įvairius kalno užkampius.

Picking up crosses, the students curiously explore the different corners of the hill.

Mantas tyliai atsitraukia nuo grupės, nenorėdamas atkreipti dėmesio.

Mantas quietly separates from the group, not wanting to draw attention.

Jis vedžioja rankomis nedidelį, pačiam dovanotą kryžių, juntanį jo šilumą po rankove.

He runs his hands over the small cross he gifted himself, feeling its warmth under his sleeve.

Prie pat kalno krašto Mantas atranda puikią vietą.

Right at the edge of the hill, Mantas finds a perfect spot.

Jis atstato kryžių ant mažo kalnelio.

He sets the cross on a small mound.

Tai nedidelis, bet reikšmingas žingsnis.

It's a small but significant step.

Kryžius simbolizuoja jo viltį: kad šeima bus vieninga, kad viskas pasikeis į gera.

The cross symbolizes his hope: that the family will be united, that everything will change for the better.

Snaigės krenta jam ant veido, o jo širdis jaučiasi šiurpuliais užpildyta ramybės.

Snowflakes fall on his face, and his heart feels filled with shivers of peace.

Staiga jis susivokia išgirsti žingsnius.

Suddenly, he becomes aware of footsteps.

Giedrė žvelgia į jį iš tolo, šypsodamasi supratimu.

Giedrė looks at him from a distance, smiling with understanding.

Ji nieko nesako – žodžiai nebūtini.

She says nothing – words are unnecessary.

Mantas pabando atsakyti šypsena, jaučia, kaip dingsta jo drovumas.

Mantas tries to return her smile, feeling his shyness fade away.

Kažkas jo širdyje sušildo, būk atsiranda naujas savęs supratimas.

Something warms in his heart, as if a new understanding of himself is emerging.

Kai grupė vėl susiburia, Mantas jaučiasi tarsi pakitęs.

When the group gathers back together, Mantas feels as if he has changed.

Jis stabteli, pažvelgdamas atgal į kalną ir savo kryžių.

He pauses, glancing back at the hill and his cross.

Ten, kur anksčiau jautėsi vienišas, dabar jis jaučia susitaikymą ir pasiryžimą.

Where he once felt lonely, he now feels reconciliation and determination.

Jo viduje šiepiasi tylus džiaugsmas, kaip kad snaigės krintančios Kalėdų rytą.

Inside, a quiet joy blooms, like the snowflakes falling on Christmas morning.

Ši kelionė tikrai buvo ypatinga.

This journey has truly been special.