Darius sėdėjo savo palatoje ir žvelgė pro langą.

Darius sat in his ward and looked out the window.

Sniegas krisdavo tyliai, o balkšvos snaigės šoko link žemės.

The snow fell silently, and pale snowflakes danced toward the ground.

Buvo žiema, Naujametė diena, o pati palata buvo išpuošta šventiškai.

It was winter, New Year's Day, and the ward itself was festively decorated.

Spintelėje stovėjo medinės eglutės, kampuose kabojo popierinės snaigės, o šalia stovėjo mažas plastikinis elnias.

Wooden Christmas trees stood on the cabinet, paper snowflakes hung in the corners, and a small plastic deer stood nearby.

Šis elnias Dariusui atrodė ypatingas.

This deer seemed special to Darius.

Darius buvo linksmo būdo.

Darius had a cheerful disposition.

Jis mėgo kurti pasakas ir linksminti kitus.

He loved to create stories and entertain others.

Tądien Darius nusprendė, kad atėjo laikas pasidalinti savo linksmomis idėjomis su visa skyriumi.

That day, Darius decided it was time to share his cheerful ideas with the entire department.

Jis pakilo, užsivilko šiltą megztinį ir nuėjo iki seselės Aistės.

He got up, put on a warm sweater, and went to nurse Aistė.

„Aiste,“ šypsodamasis išdykėliškai tarė Darius.

"Aistė," Darius said playfully, with a mischievous smile.

„Ar matei tuos elnius?

"Have you seen those deer?

Jie gyvi!

They're alive!"

“ Seselė skėsčiojo rankomis, šyptelėjo, bet tikrai netikėjo.

The nurse shrugged and smiled, but truly did not believe him.

„Dariau, nustok vaidentis,“ atsakė ji.

"Darius, stop imagining things," she replied.

Bet Darius turėjo planą.

But Darius had a plan.

Tarsi vaikelis žaidimuose, Darius nusprendė sukurti lobių žemėlapį, vedantį į elnių slėptuvę.

Like a child at play, Darius decided to create a treasure map leading to the deer's hideout.

Jis suviliojo kitus pacientus, įskaitant Mariusą, dalyvauti.

He enticed other patients, including Marius, to participate.

Lėtai jie sekė mažas užuominas, surašytas spalvotose kortelėse.

Slowly, they followed the small clues written on colorful cards.

Netrukus visi susirinko į bendrąją salę.

Soon, everyone gathered in the common room.

Darius šelmiškai nusišypsojo ir mažomis rankytėmis nuėmė skarelę nuo mažo stalelio.

Darius smiled slyly and removed a scarf from a small table with his little hands.

Ant jo stovėjo sumuštiniai, apelsinai ir šokoladiniai saldainiai, kurie paslapčia buvo įsinešti.

On it were sandwiches, oranges, and chocolate candies that had been secretly brought in.

Kambarys suskambo juoku ir plojimais.

The room echoed with laughter and applause.

Aistė ir kiti darbuotojai, nors iš pradžių susierzinę, liko priblokšti tokio netikėto renginio.

Aistė and the other staff, although initially irritated, were astonished by such an unexpected event.

Jie netrukus prisijungė ir pradėjo šokti bei dainuoti aplink stalą, pamiršę rūpesčius.

They soon joined in and began to dance and sing around the table, forgetting their worries.

Šis paprastas veiksmas atnešė džiaugsmą.

This simple act brought joy.

O Darius išmoko, kad jo vaizduotė gali suartinti žmones.

And Darius learned that his imagination could bring people closer together.

Seselės ir gydytojai suprato, jog juokas ir linksmybė gali būti geriausias vaistas.

The nurses and doctors realized that laughter and fun could be the best medicine.

Taigi, kai elniai „lankėsi“ Gydymo skyriuje, jie tikrai paliko pėdsaką - šilumos ir bendrystės.

So, when the deer "visited" the Treatment Department, they truly left a mark — of warmth and togetherness.