Vilniaus senamiestyje, ant kampo tarp Arklių gatvės ir Trakų gatvės, buvo nedidelė, jauki kavinė.

In the Vilniaus old town, on the corner between Arklių street and Trakų street, there was a small, cozy café.

Viduje kvepėjo šviežia kava, ir kiekvienas užsukęs galėjo šiek tiek sušilti nuo šaltos žiemos.

Inside, the aroma of fresh coffee filled the air, and everyone who came in could warm up a bit from the cold winter.

Už lango snigo, ant medinių stalų krito snaigės, o miesto šviesos atspindėjo pro langus jaukų, šiltą švytėjimą.

It was snowing outside, snowflakes fell on the wooden tables, and the city lights reflected through the windows a cozy, warm glow.

Lukas, Emilija ir Paulius sėdėjo prie stalo, stebėdami gatvėje vaikštančius žmones.

Lukas, Emilija, and Paulius sat at a table, watching the people walking by in the street.

Lukas buvo susikaupęs.

Lukas was deep in thought.

Jo rankose buvo Jo močiutės atsiųstas laiškas, kuriame ji rašė apie artėjantį Trijų Karalių šventinį vakarą.

In his hands was a letter sent by his grandmother, in which she wrote about the upcoming Three Kings' festive evening.

Lukas norėjo jai padaryti dovaną, kuri būtų nebrangi, bet ypatinga.

Lukas wanted to give her a gift that was inexpensive but special.

„Lukai, ar tau kas nors jau padėjo su dovanų idėjomis?“ – paklausė Emilija, gurkšnodama garuojantį kavos puodelį.

“Lukai, has anyone helped you with gift ideas yet?” asked Emilija, sipping from a steaming cup of coffee.

„Ne, kol kas nieko neradau,“ atsakė Lukas, rūpestingai sukdamas telefoną pirštais.

“No, I haven't found anything yet,” replied Lukas, thoughtfully spinning his phone with his fingers.

„Man tiesiog reikia kažko, kas parodytų, kaip myliu ją.“

“I just need something that shows how much I love her.”

Paulius, kuris buvo kūrybingasis kompanijos narys, pažvelgė pro langą į kairę.

Paulius, the creative member of the group, glanced out the window to the left.

„Žiūrėk, Lukas, ten yra rankdarbių turgelis.

“Look, Lukas, there's a handicraft fair over there.

Gal ten rasi ką nors ypatingo.“

Maybe you'll find something special there.”

Lukas atsisuko į langą.

Lukas turned to look out the window.

Gatvėje buvo menininkų prekeivių palapinės, pridengtos sniegu.

On the street, there were artists' vendor tents, covered in snow.

Jis pripažino, kad tai gali būti gera idėja.

He realized that this might be a good idea.

Paskubėjęs nusivilkti paltą, Lukas atsistojo.

Hastily taking off his coat, Lukas stood up.

„Aš eisiu ten pasižiūrėti,“ pasakė jis.

“I’ll go check it out,” he said.

Gal rasiu ką nors gražaus.“

“Maybe I'll find something beautiful.”

Kai Lukas priėjo prie turgaus, jį pasitiko įvairiaspalvis dirbinių jūroje: šalikai, keramikos puodai, mediniai žaislai.

When Lukas reached the market, he was greeted by a sea of colorful crafts: scarves, ceramic pots, wooden toys.

Staiga jo akys užkliuvo už vienos palapinės gale esančios žvakės.

Suddenly, his eyes caught a candle at the back of one of the tents.

Tai buvo didelė, švelniai išmarginta žvakė su Trijų Karalių simboliu, spinduliuojanti ramybe ir jaukumu.

It was a large, gently decorated candle with the Three Kings' symbol, radiating peace and coziness.

Lukas pajuto, kaip jo širdis užplūsta šiluma.

Lukas felt warmth flood his heart.

Jis žinojo, kad ši žvakė yra būtent tai, ko jam reikia.

He knew that this candle was exactly what he needed.

Jis mandagiai paklausė prekeivio kainos ir, nustebęs, išgirdo, kad ji yra būtent tokia, kokią jis gali sau leisti.

He politely asked the vendor for the price and, surprised, heard that it was exactly what he could afford.

Su pergale rankose, Lukas grįžo į kavinę.

With victory in hand, Lukas returned to the café.

„Aš žinau, kad močiutė tai mylės,“ šypsojosi jis, padėdamas žvakę ant stalo.

“I know grandma will love this,” he smiled, placing the candle on the table.

Emilija ir Paulius nusišypsojo jam atgal.

Emilija and Paulius smiled back at him.

„Tai tobula,“ pasakė Emilija.

“It’s perfect,” said Emilija.

„Tu tikrai suradai tai, kas jai parodys tavo meilę.“

“You really found something that will show her your love.”

Lukas jautėsi lengviau, galvodamas apie tai, kaip močiutės akys nušvis, kai ji pamatys šią dovaną.

Lukas felt relieved, thinking about how his grandmother's eyes would light up when she saw this gift.

Taip pat jis suprato, jog dovanų nereikia baimintis - svarbiausia yra išreikšti jausmus nuoširdžiai.

He also realized that there’s no need to fear gifts—what's most important is to express feelings sincerely.

Šiluma kavinėje, švelniai krentantis sniegas ir draugiška kompanija paliko Luką su įsitikinimu, kad kartais reikia tik truputėlio pasitikėjimo ir atvirumo širdžiai.

The warmth in the café, the gently falling snow, and the friendly company left Lukas with the conviction that sometimes all you need is a little bit of confidence and openness of heart.