Vilniaus gimnazija buvo buzz.

The Vilniaus gymnasium was buzzing.

Mokiniai kalbėjo, planavo, laukė.

Students were talking, planning, and waiting.

Ieva užtruko prie savo suolo, mąstydama.

Ieva lingered by her desk, lost in thought.

Artėja kelionė į Kryžių kalną.

The trip to the Kryžių kalnas was approaching.

Tai buvo vieta, kur mokytojai tikėjosi, kad mokiniai ras įkvėpimo.

It was a place where teachers hoped that students would find inspiration.

Tačiau Ievai labiau rūpėjo rasti atsakymus sau.

However, Ieva was more concerned with finding answers for herself.

Ieva susirinko savo daiktus.

Ieva gathered her things.

Marius, geriausias jos draugas, priėjo prie jos.

Marius, her best friend, came over to her.

"Ieva, ar susijaudinai dėl kelionės?" paklausė jis šiltai.

"Ieva, are you excited about the trip?" he asked warmly.

„Na, gal...“ atsakė Ieva šypsodamasi, slėpdama savo tikrąsias mintis.

"Well, maybe..." Ieva replied with a smile, hiding her true thoughts.

Ji jautė didžiulį spaudimą dėl savo ateities.

She felt immense pressure about her future.

Mama ir tėtis norėjo, kad ji studijuotų mediciną.

Her mom and dad wanted her to study medicine.

Tačiau jos širdis traukte traukė prie meno.

Yet her heart was drawn strongly toward art.

Šalta žiemos diena, autobusas riedėjo link Kryžių kalno.

On a cold winter day, the bus rolled towards Kryžių kalnas.

Maršrutas pro langą atrodė lyg baltai auksinė pasaka.

The route outside the window looked like a white and golden fairy tale.

Ruta, Ievos klasės draugė, pasisuko jų pusėn: "Koks nuostabus vaizdas! Galbūt oras padeda mąstyti aiškiau".

Ruta, a classmate of Ieva, turned towards them: "What a wonderful view! Perhaps the weather helps to think more clearly."

Pasiekę Kryžių kalną, mokiniai buvo laisvi tyrinėti.

Once they reached Kryžių kalnas, the students were free to explore.

Ieva vaikštinėjo, trumpam pamiršusi viską, išskyrus daugybę kryžių.

Ieva wandered, momentarily forgetting everything except the countless crosses.

Jos širdis plakė greitai.

Her heart beat rapidly.

Ji nusprendė pabūti viena.

She decided to spend some time alone.

Atstūmusi nuo grupės, ji jautė, kaip šaltas vėjas puikiai derinasi su jos vidiniu drebuliu.

Pushing away from the group, she felt how the cold wind perfectly matched her inner tremble.

Mediniai ir metaliniai kryžiai buvo pasidengę šalna.

Wooden and metal crosses were covered in frost.

Jie tyliai šnabždėjo begalės sielų istorijas.

They whispered countless souls' stories silently.

Ieva stovėjo tarp jų, giliau įkvėpė šalto oro ir atsimerkė plačiai.

Ieva stood among them, deeply inhaled the cold air, and opened her eyes wide.

Staiga ją užliejo naujas jausmas.

Suddenly, a new feeling washed over her.

Atremta į vieną didelį kryžių, ji pasijuto rami.

Leaning against one large cross, she felt calm.

Čia, šioje sakralioje vietoje, suprato, kad jos gyvenimas priklauso jai pačiai.

Here, in this sacred place, she realized that her life belonged to her.

Vidinis balsas švelniai šnabždėjo: „Tu gali rinktis. Tu esi savo kelio šeimininkė“.

An inner voice gently whispered: "You can choose. You are the master of your path."

Su šia naujai surasta vidine ramybe ir jėga, Ieva grįžo į grupę.

With this newly found inner peace and strength, Ieva returned to the group.

Ją pasitiko Marius ir Ruta.

She was met by Marius and Ruta.

Jie pastebėjo jos šviesesnį veidą.

They noticed her brighter face.

"Kažkas pasikeitė ir tam labui", pastebėjo Marius.

"Something changed for the better," noted Marius.

Ieva šypsojosi.

Ieva smiled.

Ji žinojo, kad grįžusi namo, pasikalbės su tėvais.

She knew that, upon returning home, she would talk to her parents.

Ji pasakys jiems apie savo kelias akimirkas Kryžių kalne ir apie troškimą studijuoti meną.

She would tell them about her moments at Kryžių kalnas and about her desire to study art.

Nuo šios kelionės pradžios Ieva jautė kelio pradžią.

From the beginning of this journey, Ieva felt the start of a path.

Ji rado tokį aiškumą, kuris neišbluks.

She found a clarity that would not fade.

Svarbiausia – ji suprato, kad stiprybė pasiekiama, kai klausaisi širdies.

Most importantly, she understood that strength comes when you listen to your heart.

Ir dabar ji buvo pasirengusi sekti ja.

And now she was ready to follow it.