Vilniaus tarptautinio oro uosto šurmulys buvo tarsi žiemos vėjo gūsis – šaltas, bet pilnas energijos.

The hustle and bustle of Vilniaus International Airport was like a gust of winter wind – cold, yet full of energy.

Jūratė, Vytautas ir Aistė stovėjo prie išvykimo vartų, laukiantys savo skrydžio į Londoną.

Jūratė, Vytautas, and Aistė stood by the departure gates, waiting for their flight to London.

Mokiniai buvo apvilkti stora žiemine apranga, jų rankose bilietai ir pasai.

The students were dressed in thick winter clothing, with tickets and passports in hand.

Aplinkui sklandė kavos aromatas iš netoliese esančių kioskų, maišydamasis su mokinių jauduliu dėl kelionės.

The aroma of coffee from nearby kiosks mingled with their excitement about the trip.

Jūratė jaudinosi, bet stengėsi būti drąsi.

Jūratė was anxious but tried to be brave.

Dėl kelionės į Londoną su mokyklos projektu ji labai džiaugėsi.

She was very excited about the trip to London for the school project.

Tačiau mintys apie skrydį kėlė jai nerimą.

However, the thought of flying made her nervous.

Oro uosto skubanti minia, ilgos saugumo eilės – visa tai tik dar daugiau jaudino.

The rushing crowd in the airport, the long security lines – all of it only added to her anxiety.

„Jūrate, kaip jautiesi?“ – paklausė Vytautas, šypsojosi, bandydamas ją pralinksminti.

"Jūrate, how are you feeling?" asked Vytautas, smiling, trying to cheer her up.

„Na, man viskas gerai“, – atsakė Jūratė, bet jos balsas truputį drebėjo.

"Well, I'm fine," replied Jūratė, but her voice trembled a little.

Aistė ją apkabino. „Žinok, jei kas nors neaišku, mes visada greta.“

Aistė hugged her. "You know, if anything is unclear, we're always here."

Jūratė pagaliau nusprendė prisipažinti. „Aš bijau skristi“, – tyliai pasakė ji.

Jūratė finally decided to confess. "I'm afraid of flying," she said quietly.

„O, Jūrate...“ – Aistė švelniai suėmė jos ranką. „Yra visiškai normalu bijoti. Naudok ramius kvėpavimo pratimus. Tai padės.“

"Oh, Jūrate..." Aistė gently held her hand. "It's completely normal to be afraid. Use calm breathing exercises. They will help."

Laikas artėjo, ir jie pradėjo judėti link lėktuvo.

The time was approaching, and they started moving towards the plane.

Kai varikliai užsivedė ir lėktuvas pradėjo riedėti pakilimo taku, Jūratė užsimerkė.

As the engines started and the plane began to taxi on the runway, Jūratė closed her eyes.

Ji prisiminė Aistės žodžius. Įkvėpė, iškvėpė. Lėtai atmerkusi akis, Ji jautėsi truputį ramesnė.

She remembered Aistė's words. She inhaled, exhaled. Slowly opening her eyes, she felt a little calmer.

„Žiūrėk pro langą!“ – pasakė Vytautas, rodydamas į besiplečiantį dangų.

"Look out the window!" said Vytautas, pointing to the expanding sky.

Jūratė pažvelgė ir pamatė, kaip Vilniaus žiburiai susmulkėja ir dingsta po debesimis.

Jūratė looked and saw the lights of Vilnius shrink and disappear beneath the clouds.

Staiga, širdies nerimas atslūgo, ir ji pajuto keistą jaudulį.

Suddenly, the anxiety in her heart subsided, and she felt a strange excitement.

Laikydama draugų rankas, ji pasijautė stipresnė.

Holding her friends' hands, she felt stronger.

Skrydžio metu Jūratė net pradėjo džiaugtis vaizdais pro langą.

During the flight, Jūratė even began to enjoy the views out the window.

„Aš tai padariau“, – šyptelėjo ji.

"I did it," she smiled.

Po kurio laiko, lėktuvas nusileido Londone.

After some time, the plane landed in London.

Jūratė jautėsi lyg nugalėjusi kalną.

Jūratė felt as if she had conquered a mountain.

Ji žinojo, kad šis žingsnis reiškė daug daugiau nei tik kelionę.

She knew that this step meant much more than just the trip.

Tai buvo drąsa peržengti savo baimes ir pasitikti naujus nuotykius.

It was the courage to overcome her fears and embrace new adventures.

Draugai pasveikino Jūratę, o ji su šypsena vienu žvilgsniu viską pasakė: „Aš pasiruošusi dar daugiau naujų iššūkių.“

Her friends congratulated Jūratė, and with a smile, she conveyed everything in one glance: "I'm ready for even more new challenges."