Sniegu padengta žemė tyliai glostė žingsnius trijų draugų - Roko, Eglės ir Manto.

The snow-covered earth quietly caressed the steps of three friends - Rokas, Eglė, and Mantas.

Aukštaitijos nacionalinis parkas savo visuma viliojo kaip niekada anksčiau.

Aukštaitija National Park as a whole was more alluring than ever before.

Žiemą čia buvo ypatinga - aukštos, žaliuojančios pušys, pasipuošusios balto sniego karūnomis, o oras toks gaivus, kad kiekvienas įkvėpimas primindavo visatos didybę.

Winter here was special - tall, green pines adorned with crowns of white snow, and the air so fresh that every breath was a reminder of the universe's grandeur.

Rokas vedė grupę.

Rokas led the group.

Jis troško parodyti draugams ežerą, kurį atrado žiūrėdamas į žemėlapius.

He longed to show his friends a lake he discovered while studying maps.

Ežeras turėjo būti užšalęs, tarsi veidrodis, kuris atspindi žvaigždžių dangų.

The lake was supposed to be frozen, like a mirror reflecting the starry sky.

Tačiau Rokas turėjo paslaptį - baimę pasiklysti.

However, Rokas had a secret - a fear of getting lost.

Eglė visada turėdavo planą.

Eglė always had a plan.

Ji mėgo pavadinti save kelionės vadove.

She liked to call herself the trip leader.

Tačiau šiame žiemos pasivaikščiojime jos širdis kovojo su noru patirti kažką netikėto.

Yet, on this winter walk, her heart wrestled with the desire to experience something unexpected.

Mantas, kaip įprasta, skatino grupę eiti pirmyn.

Mantas, as usual, encouraged the group to keep moving forward.

Jo žaismingumas džiugino draugus, nors kartais slėpė jo baimę nuvilti kitus.

His playfulness delighted his friends, though sometimes it masked his fear of disappointing others.

Žingsnis po žingsnio grupė artėjo prie tikslo.

Step by step, the group approached their goal.

Tačiau dangus staiga prisipildė debesimis.

But suddenly, the sky filled with clouds.

Užgriuvo stiprus sniegas, o takai po truputį pradingo.

A heavy snow began to fall, and the paths gradually disappeared.

Rokas pasijuto nesaugiai.

Rokas felt uneasy.

Kiekvienas sniego gūsis primindavo apie galimybę pasiklysti.

Every gust of snow reminded him of the possibility of getting lost.

Galiausiai jie pasiekė takų sankryžą.

Finally, they reached a crossroads.

Rokui teko apsispręsti.

Rokas had to make a decision.

Jis sustojo, užmerkė akis, įkvėpė giliai.

He stopped, closed his eyes, and took a deep breath.

Tuomet jis atsigręžė į Eglę ir Mantą.

Then he turned to Eglė and Mantas.

- Nežinau, kuria kryptimi eiti, - jis prisipažino.

"I don't know which way to go," he admitted.

Tyla.

Silence.

Tada Eglė šyptelėjo.

Then Eglė smiled.

- Grįžkime atgal.

"Let's go back.

Saugumas svarbiausia, - pasiūlė ji.

Safety is the most important," she suggested.

Mantas linktelėjo.

Mantas nodded.

Jie apsisuko.

They turned around.

Kol grįžo, draugai kalbėjo ir juokėsi.

As they returned, the friends talked and laughed.

Jų dvasia nesusilpnėjo.

Their spirit remained strong.

Staiga tarp medžių išgirdo keistą garsą.

Suddenly, they heard a strange sound among the trees.

Sniego tyla pasibaigė.

The silence of the snow ended.

Prieš juos atsivėrė mažas krioklys, visiškai užšalęs, atrodytų, tarsi milžiniška ledo skulptūra.

Before them lay a small waterfall, completely frozen, looking like a giant ice sculpture.

Visi trys stabtelėjo ir žavėjosi vaizdu.

All three stopped and admired the view.

Rokas pajuto, kaip išsilaisvina.

Rokas felt freed.

Jis suprato, kad nebūtina viską žinoti - draugai čia tam, kad padėtų, kartu atrastų grožį netikėtose vietose.

He realized that it's not necessary to know everything - friends are there to help, to discover beauty together in unexpected places.

Šis krioklys, kaip ir jų draugystė, spindėjo ypatingai.

This waterfall, like their friendship, shone with special brilliance.

Taip jie, sustiprėję, grįžo į pradinę vietą - ne tik su pasidalinta patirtimi, bet ir su nauju suvokimu apie vienas kitą.

Thus they returned to their starting point, strengthened - not just with shared experiences but with a new understanding of one another.

Aukštaitijos miškai, šiek tiek labiau pažinti.

The Aukštaitija forests, now a bit better known.