Miškas buvo tylus, o storos sniego pusnys dengė kiekvieną medžio šaką, lyg storu ir šaltu antklodės užklotas kraštovaizdis.

The forest was silent, and thick snowdrifts covered each tree branch, like a landscape covered with a thick and cold blanket.

Jokūbas, miško reindžeriu jau daugelį metų dirbantis vyras, stovėjo miško pakraštyje, už ausų turėdamas seną peilį.

Jokūbas, a man who had been working as a forest ranger for many years, stood at the forest's edge, with an old knife tucked behind his ear.

Jo draugai Ruta ir Marius žingsniavo iš paskos, šiek tiek atsilikę, tačiau pasiryžę padėti draugui rinkti duomenis, būtinas miško apsaugai.

His friends Ruta and Marius were walking behind him, slightly trailing, yet determined to help their friend gather the data necessary for the forest's protection.

Ruta, žvelgdama į prožektoriumi apšviestą mišką, atsiliepė: "Jokūbai, ar tikrai manai, kad giliau miške rasime ką nors kitokio?

Ruta, looking at the forest illuminated by a spotlight, remarked, "Jokūbai, do you really think we'll find anything different deeper in the forest?

Sniegas užtraukia viską.

The snow covers everything."

"Jokūbas nusišypsojo, stroliškai ištvermingas, jis atsakė: "Žinote, miškas turi savo paslapčių.

Jokūbas smiled, rugged and enduring, he replied, "You know, the forest has its secrets.

Net ir tokiu metu gamta mums gali parodyti savo galias.

Even at a time like this, nature can show us its power."

"Šaltis kaustė jų veidus, o sniegas po kojomis girgždėjo kiekvienam žingsnyje.

The cold gripped their faces, and the snow underneath their feet creaked with each step.

Nuolatinis miško grožis ir jo tylos pilnumas vertė juos jaustis lyg ir pasaulio pakraštyje, kur gamta turėjo tik savo kalbą.

The constant beauty of the forest and the fullness of its silence made them feel as if they were at the edge of the world, where nature had its own language.

Jokūbas vedė juos gilyn, vis giliau, kur žmonių veikla beveik nesiekia.

Jokūbas led them deeper, ever deeper, where human activity barely reached.

Po ilgo vaikščiojimo, kai šaltis jau buvo peržengęs komforto ribas, jie staiga pasiekė miško laukymę.

After a long walk, when the cold had already crossed the comfort threshold, they suddenly reached a forest clearing.

Čia, atvirame plote, sniegas nebuvo taip supustytas.

Here, in the open space, the snow was not piled up as much.

Stebėtinas vaizdas atsivėrė jų akims.

A surprising sight opened up before their eyes.

Lapės šeima skriete skreidė po laukymę, ieškodama maisto, o ant aukštų medžių šakų tupėjo keli pelėdos, tyliai stebinčios viską iš aukštybių.

A family of foxes was darting across the clearing, searching for food, while on the high tree branches sat several owls, silently observing everything from above.

"Tai…" – tyliai pasakė Marius, – "čia mums reiktų rinkti duomenis?

"Is this…," Marius said quietly, "where we should collect data?"

"Jokūbas stovėjo, aiškiai sujaudintas.

Jokūbas stood, clearly moved.

"Taip, net ir pačiu tamsiu metu miškas gyvas.

"Yes, even in the darkest times, the forest is alive.

Tai įrodymas, kad mes dar galime apsaugoti šias ekosistemas.

This is proof that we can still protect these ecosystems."

"Atvirai besižavėdamas gamtos grožiu, Jokūbas žymėjo savo užrašuose kiekvieną detalę, stebėdamas, kaip šalta žiema gali puoselėti tokią gyvybę.

Openly admiring the beauty of nature, Jokūbas noted every detail in his journal, observing how the cold winter could nurture such life.

Vėliau grįžę į miškinių tarnybos biurą, jie sudarė išsamų pranešimą.

Later, returning to the ranger's office, they compiled a detailed report.

Pristatydamas apie savo atradimus viršininkams, Jokūbas aiškiai ir drąsiai paaiškino, kodėl reikia persvarstyti kirtimo leidimus.

Presenting his findings to his superiors, Jokūbas clearly and boldly explained why the logging permits needed to be reconsidered.

„Miško gyvybė priklauso nuo mūsų sprendimų“, – tvirtai pasakė jis.

"The forest's life depends on our decisions," he said firmly.

Tarp nuomonių ir svarstymų Jokūbas matė vilties ženklą.

Amid opinions and discussions, Jokūbas saw signs of hope.

Jis suprato, kad jo pastangos nebuvo beprasmiškos ir kad gali padaryti skirtumą.

He realized that his efforts were not in vain and that he could make a difference.

Jo nuoširdi meilė gamtai davė rezultatų.

His sincere love for nature was bearing results.

Jokūbas grįžo į mišką su nauju įkvėpimu.

Jokūbas returned to the forest with new inspiration.

Paminėjęs savo atradimus ir sužinojęs, kad jo balsas buvo išgirstas, Jokūbas jau kurė planus, kaip ir ateityje panaudoti savo žinias ir ryžtą miško apsaugai.

Having mentioned his discoveries and knowing that his voice was heard, Jokūbas was already planning how to use his knowledge and determination for forest protection in the future.

Miškas jo klausė, jis atsiliepė, o gamta pasidalino savo paslaptimis su tais, kurie klauso.

The forest listened to him, he responded, and nature shared its secrets with those who listen.