Bernardinų sode žiema buvo ypatinga.

Winter in Bernardinų sode was special.

Kelias dengė sniego sluoksnis, o medžių šakos buvo apklotos baltu stebuklu, tarsi sidabro drožlės.

The path was covered in a layer of snow, and the branches of the trees were cloaked in a white miracle, like silver shavings.

Plevėsavo lengvas kalėdinis kvapas, nors šventės jau seniai praėjo.

A light Christmas scent lingered in the air, even though the holidays were long gone.

Maža moksleivių grupė, visa apsnigta, stovėjo aplink pusiau užkastą suolelį.

A small group of students, covered in snow, stood around a half-buried bench.

Buvo jų botanikos pamoka Vilniaus Bernardinų sode.

They were having their botany lesson at Vilniaus Bernardinų sode.

Tarp vaikų buvo Vytautas.

Among the children was Vytautas.

Jis stebėjo augalus su dideliu susidomėjimu.

He was observing the plants with great interest.

Jo akys švyti iš džiaugsmo, kai mokytoja kalbėjo apie sodo augaliją.

His eyes shone with joy as the teacher talked about the garden's flora.

Vytautas buvo ramus berniukas, dažnai pasinerianti į knygas apie augalus.

Vytautas was a calm boy, often engrossed in books about plants.

Bet šiandien jis ne tik apie augalus mąstė.

But today, he wasn't just thinking about plants.

Jo mintys vis suko ratus aplink mergaitę vardu Aistė.

His thoughts kept circling around a girl named Aistė.

Aistė buvo žavinga, visada apsupta draugų.

Aistė was charming, always surrounded by friends.

Ji mėgo gamtą ir rūpinosi aplinkiniais.

She loved nature and cared about those around her.

Šiandien ji šypsojosi plačiai, kaip ir visada, kalbėdama su Rūta, Vytauto geriausia drauge.

Today she was smiling broadly, as always, chatting with Rūta, Vytautas's best friend.

Rūta visuomet buvo praktiška ir šiek tiek skeptiška dėl meilės reikalų, tačiau visada palaikė Vytautą.

Rūta was always practical and a bit skeptical about matters of love, but she always supported Vytautas.

Valentino diena priartėjo.

Valentine's Day was approaching.

Vytautas nuoširdžiai panoro išreikšti savo jausmus Aistei.

Vytautas sincerely wanted to express his feelings to Aistė.

Jis slapta pagamino pradinės mokyklos nuotaikų kupiną Valentino atviruką, bet nerimas neleido jam jo atiduoti.

He secretly made a Valentine card filled with the cheerful spirit of primary school, but anxiety kept him from giving it to her.

„Kas, jei ji juoksis?“ mąstė Vytautas.

"What if she laughs?" Vytautas thought.

Ramiai vaikščiodamas, moksleivių grupelė pasiekė rožių krūmą, kuris po sniegu tyliai laukė pavasario.

Walking quietly, the group of students reached a rose bush, silently waiting for spring under the snow.

Vytautas susikaupė.

Vytautas gathered his courage.

Jo ranka pravėrė kuprinę, atitraukdamas atviruką.

His hand opened his backpack, pulling out the card.

Jis sustojo priešais Aistę, jos šypsena paguodė.

He stopped in front of Aistė, consoled by her smile.

„Aiste... tai tau,“ jo balsas drebėjo, ištięsdamas atviruką.

"Aistė... this is for you," his voice trembled as he extended the card.

Aistė nustebo, akis išplėtė malonus susižavėjimas.

Aistė was surprised, her eyes widened with pleasant admiration.

„O, ačiū, Vytautai! Tai gražu!“ ji pasakė švelniai.

"Oh, thank you, Vytautai! It's beautiful!" she said gently.

Jos žodžiai kaip sniego dribsniai buvo šilti ir lengvi.

Her words were warm and light, like snowflakes.

Ji įteikė mažą duovanėlę, kruopščiai supakuotą raudonu popieriumi.

She handed him a small gift, carefully wrapped in red paper.

Tai buvo šokoladas su rožės aromatu.

It was chocolate with a rose scent.

Vytauto širdis sušilo.

Vytautas's heart warmed up.

Jis suprato, kad nuoširdus žodis ir jausmai gali kurti stebuklus.

He realized that sincere words and feelings could create miracles.

Jis dėkojo, šypsodamasis.

He thanked her, smiling.

Aistė atsakė sužibusi, o Rūta iš arbatos puodelio pasisuko į draugus su šypuosenu.

Aistė responded with a sparkle, and Rūta turned to her friends with a smile, sipping from her tea cup.

Nuo tos dienos Vytautas tapo drąsesnis, nebijodamas būti savimi.

From that day on, Vytautas became braver, not afraid to be himself.

Jis suvokė, kad tikra draugystė ir nuoširdumas visada laimi.

He understood that true friendship and sincerity always triumph.

Bernardinų sodas, dengtas sniego, tapo šio naujo jausmų pasaulio liudininku.

Bernardinų sodas, covered in snow, became the witness of this new world of feelings.