
A Weekend of Wonders: Rekindling Dreams at the Marine Museum
FluentFiction - Lithuanian
Loading audio...
A Weekend of Wonders: Rekindling Dreams at the Marine Museum
Sign in for Premium Access
Sign in to access ad-free premium audio for this episode with a FluentFiction Plus subscription.
Klaipėdos jūrų muziejus tą žiemišką savaitgalį atrodė kaip gyva spalvų knyga.
The Klaipėdos jūrų muziejus looked like a living book of colors on that wintry weekend.
Nuostabios jūrų būtybės plaukiojo akvariumuose, o vaikai šūktelėjo iš susižavėjimo kiekvieną kartą, kai pamatydavo ką nors naujo.
Wonderful sea creatures swam in the aquariums, and children shouted in delight every time they saw something new.
Egle, laikydama eskizų bloknotą, stebėjo jūrinių žvaigždžių šokį vandens rezervuare.
Eglė, holding a sketchbook, watched the dance of the sea stars in the water tank.
Ją daugiausia domino spalvos ir formos, kurias norėjo perteikti savo naujausiame projekte.
She was mostly interested in the colors and shapes she wanted to convey in her latest project.
Domas, vaikščiodamas šalia Eglės, tyliai stebėjo kiekvieną ekspoziciją.
Domas, walking beside Eglė, quietly observed each exhibit.
Jis ketino tapti jūrų biologu, bet širdyje kirbėjo abejonės.
He intended to become a marine biologist, but doubts lingered in his heart.
Klaipėda tądien buvo užpildyta žiemos rūke, tačiau muziejaus viduje buvo jauku ir šilta.
Klaipėda was shrouded in winter fog that day, but inside the museum, it was cozy and warm.
Ruta, skeptiškai žvelgdama į vieną iš stendų, visada buvo ta, kuri turėjo abejonių.
Ruta, skeptically looking at one of the stands, was always the one who had doubts.
Bet, nors ir rimta, palaikė draugus šiame savaitgalio nuotykyje.
But, despite her seriousness, she supported her friends on this weekend adventure.
Jie trys kartu žingsniavo per ekspozicijų salę, suklupdami prie interaktyvios parodos.
The three of them walked together through the exhibition hall, stumbling upon an interactive display.
Staiga, kai Domas žvelgė į spalvingas žuvis, jis atsitiktinai išgirdo porą pasenusių biologų kalbantis.
Suddenly, as Domas gazed at the colorful fish, he accidentally overheard a couple of seasoned biologists talking.
„Per daug svajotojų ateina į šią sritį“, sumurmėjo vienas.
"Too many dreamers come into this field," one muttered.
Domas pajuto, kaip jo vidinis entuziazmas susitraukė.
Domas felt his internal enthusiasm shrink.
Jo mintyse sukosi abejonės: galbūt jis irgi tiesiog svajotojas?
Doubts swirled in his mind: perhaps he was just a dreamer too?
Bet muzikoje atsklindanti delfinų monotona netrukus atgaivino jo mintis.
But the constant hum of the dolphins' music soon revived his spirits.
Domas nusprendė pasinaudoti interaktyviais stendais, kur buvo galima pačiam sužinoti daugiau.
Domas decided to take advantage of the interactive stands where he could learn more by himself.
Jo akys spindėjo kiekvieną kartą, kai atversdavo informaciją apie naują jūrų būtybę.
His eyes shone every time he uncovered information about a new sea creature.
Vėliau, klajodamas po muziejų, jis sutiko muziejaus kuratorių – žilagalvį vyrą su šiltais akimis.
Later, wandering through the museum, he met the museum curator—a gray-haired man with warm eyes.
„Domai, matau, kad domiesi jūrų pasauliu“, tarė vyresnysis, pakreipdamas galvą.
"Domai, I see you are interested in the marine world," said the elder, tilting his head.
Jie kalbėjo apie jūrų būtybes, o kuratorius pasiūlė Domui unikalų stažą muziejuje.
They talked about sea creatures, and the curator offered Domas a unique internship at the museum.
Šis pokalbis buvo kaip šviesos spindulys.
This conversation was like a ray of light.
Jo aukštoji tikslų svajonė atgavo spalvas.
His lofty dreams regained their color.
Domas, išėjęs pro muziejaus duris, jautėsi kupinas tikėjimo ateitimi.
Domas, upon exiting the museum doors, felt full of faith in the future.
Sniegas krito jam ant pečių, bet jis nebejautė drebėjimo.
Snow fell on his shoulders, but he no longer felt the chill.
Jis tvirtai nusprendė, jog ši kelio kryptis buvo teisinga.
He firmly decided that this path was the right one.
Eglė ir Ruta, su šypsenomis veiduose, lydėjo jį namo.
Eglė and Ruta, smiles on their faces, accompanied him home.
Klaipėda buvo pilna gyvenimo, o jo širdis – vilties.
Klaipėda was full of life, and his heart was full of hope.
ربما tai buvo tik savaitgalis su draugais, bet jam tai buvo naujos pradžios pradžia.
ربما it was just a weekend with friends, but for him, it was the beginning of a new start.