Vingio parko Botanikos sode buvo tyku ir ramu.

In the Vingio Park Botanical Garden, it was quiet and peaceful.

Švelnus vėjas sušvilpė tarp nuogų medžių šakų, o sniegas švelniai krito ant žemės.

A gentle breeze whistled between the bare tree branches, and snow gently fell to the ground.

Eimantas ir Jurga ėjo šalia vienas kito, mėgaudamiesi žiemos ramybe.

Eimantas and Jurga walked side by side, enjoying the tranquility of winter.

Eimantas stengėsi ramiai kvėpuoti.

Eimantas tried to breathe calmly.

Jis žinojo, kad dabar yra tinkamas laikas.

He knew that now was the right time.

Jis jau kurį laiką planavo praleisti daugiau laiko su Jurga, o artėjanti Valentino diena suteikė jam tobulą pretekstą.

He had been planning to spend more time with Jurga for a while, and the upcoming Valentine's Day gave him the perfect pretext.

„Žinai,“ pradėjo Eimantas nedrąsiai, „artėja Valentino diena.

"You know," Eimantas began cautiously, "Valentine's Day is approaching.

Galvojau, gal galėtume kažkur išvykti.

I was thinking we could go somewhere."

“Jurga nusišypsojo, jos akys blizgėjo iš susidomėjimo.

Jurga smiled, her eyes sparkling with interest.

„Tikrai?

"Really?

Kur tu norėtum važiuoti?

Where would you like to go?"

“„Galvojau apie trumputę kelionę į Trakus ar Druskininkus“, pasiūlė Eimantas, bandydamas sulaikyti širdies plakimą.

"I was thinking about a short trip to Trakai or Druskininkai," Eimantas suggested, trying to calm his racing heart.

„Trąsos būtų gražios, o kraštovaizdis žiemą atrodo stebuklingai.

"The paths would be beautiful, and the landscape in winter looks magical."

“Jurga pažvelgė į jį susidomėjusi.

Jurga looked at him with curiosity.

„Man tai skamba nuostabiai.

"That sounds wonderful to me.

Neabejotinai būtų smagu.

It would definitely be fun.

Bet ar tai nebus netikėta Valentino dienai?

But won't it be unexpected for Valentine's Day?"

“Eimantas sulaikė kvėpavimą.

Eimantas held his breath.

Dabar arba niekada.

Now or never.

„Aš tiesiog norėjau daugiau laiko praleisti su tavimi“, ištarė jis lėtai.

"I just wanted to spend more time with you," he said slowly.

„Yra kažkas, ką noriu tau pasakyti, ir tokiomis progomis kaip ši vieta atrodo tinkama.

"There's something I want to tell you, and occasions like this feel appropriate."

“Jurga nutilo, tad Eimantas tęsė, „Jurga, tu esi man daugiau nei draugė.

Jurga fell silent, so Eimantas continued, "Jurga, you mean more to me than a friend.

Noriu, kad žinotum, kaip labai tau rūpiu.

I want you to know how much I care for you."

“Jurga nustebo.

Jurga was surprised.

Jos akys atspindėjo sumaištį ir švelnumą.

Her eyes reflected a mix of confusion and tenderness.

„Eimantas, aš.

"Eimantas, I...

aš nenumaniau, kad taip jautiesi.

I had no idea you felt that way.

Vertinu tavo atvirumą.

I appreciate your honesty.

Man reikia laiko viską apgalvoti, bet esu dėkinga už tavo nuoširdumą.

I need some time to think it over, but I'm grateful for your sincerity."

“Jie tęsė savo pasivaikščiojimą per sniego apsnigusias sodo takus.

They continued their walk along the snow-covered garden paths.

Tyla tarp jų buvo visai ne slėgianti, bet pilna supratimo ir abipusės pagarbos.

The silence between them was not at all oppressive but filled with understanding and mutual respect.

Eimantas atsiduso lengviau.

Eimantas breathed a sigh of relief.

Jis padarė pirmąjį žingsnį, kad būtų atviras su Jurga.

He had taken the first step to be open with Jurga.

„Tai gal tada suderinkime detales dėl kelionės“, pagaliau prabilo Jurga.

"Then maybe we should arrange the details for the trip," Jurga finally spoke.

„Nusipelnėme tikrai smagaus savaitgalio.

"We deserve a really fun weekend."

“Eimantas linktelėjo, jausdamas, kaip tarp jų kyla nauja, šiltesnė bendravimo jėga.

Eimantas nodded, feeling a new, warmer force of communication rising between them.

Jie vaikščiojo kartu, širdyse nešdami pažadą nuotykiams ir naujam pradžia savo draugystei.

They walked together, carrying in their hearts a promise of adventures and a new beginning for their friendship.