Šiaurės vėjai švilpė bekraštėje Arktikos tundroje.

The northern winds howled through the endless Arctic tundra.

Snigo nesustodami, ir šaltis buvo tarsi geležiniuose gniaužtuose.

Snow fell relentlessly, and the cold felt like being in iron grips.

Vienintelis postas šiame bekraštyje šaltyje buvo tyrimų stotis.

The only outpost in this boundless cold was a research station.

Joje dirbo Aistė – lietuvė mokslininkė, kuri atsidavusi tyrinėjo klimato kaitos poveikį pasauliui.

Working there was Aistė – a Lithuanian scientist dedicated to studying the effects of climate change on the world.

Ji dažnai prisimindavo vaikystę Lietuvos miškuose, kuriuos norėtų išsaugoti ateities kartoms.

She often remembered her childhood in the forests of Lithuania, which she wished to preserve for future generations.

Vieną rytą, kai Aistė ruošėsi savo kasdieniams lauko tyrimams su kolegomis Domas ir Lukas, netikėtas skambutis sudrumstė ramybę.

One morning, as Aistė prepared for her daily field research with her colleagues Domas and Lukas, an unexpected call disrupted the peace.

Aistę kvietė grįžti į Lietuvą.

Aistė was summoned to return to Lithuania.

Dėl biudžeto mažinimo jos projektas buvo vakariniame kelyje.

Due to budget cuts, her project was on a downward path.

Skambutis ją supurtė.

The call shook her.

Kodėl dabar, kai ji buvo taip arti svarbios išvados?

Why now, when she was so close to a significant conclusion?

Aistė atsiduso.

Aistė sighed.

Ji žinojo, kad tai gali būti paskutinis šansas gauti svarbius duomenis.

She knew this might be her last chance to gather crucial data.

"Ar galiu pasilikti dar dvi dienas?

"Can I stay for two more days?"

" – garsiai susimąstė.

she pondered aloud.

Domas žvelgė į ją rimtai: "Oras blogėja.

Domas looked at her seriously: "The weather's getting worse.

Tai rizikinga.

It's risky."

" Lukas linktelėjo: "Bet jei ne dabar, tai kada?

Lukas nodded: "But if not now, when?"

"Aistė sėdėjo nedideliame kambaryje su kompiuteriu rankose.

Aistė sat in her small room with a computer in her hands.

Ji jautėsi tarsi dualizmo apsuptyje – biurokratinės reikalavimų jėgos ir savo paties širdies šauksmo įtakoje.

She felt surrounded by dualism – the forces of bureaucratic demands and the call of her own heart.

Galiausiai, ji nusprendė.

Finally, she decided.

"Dvi dienos", pasakė pati sau.

"Two days," she told herself.

Ji slapta tikėjosi, kad vadovai supras jos apsisprendimą.

She secretly hoped the leaders would understand her decision.

Aistė, Domas ir Lukas dirbo dieną naktį, fiksuodami duomenis, tyrinėdami gamtos pokyčius.

Aistė, Domas, and Lukas worked day and night, recording data and studying natural changes.

Oras darėsi vis negarbingesnis, bet jiems pavyko.

The weather became increasingly unforgiving, but they succeeded.

Praėjus 48 valandoms, surinko visus reikalingus duomenis ir pasiekė oro bazę su paskutiniu sraigtasparniu.

After 48 hours, they collected all the necessary data and reached the airbase with the last helicopter.

Skrydžiui Lietuvos link stovėjo su pergalinga šypsena veide.

Standing ready for a flight back to Lithuania, she wore a triumphant smile.

Kai trobelės durys užsidarė, Aistė jautėsi stipresnė.

When the cabin doors closed, Aistė felt stronger.

Dabar ji turėjo visus įrodymus, kad galėtų pristatyti savo tyrimus tarptautinėje konferencijoje.

Now she had all the evidence to present her research at an international conference.

Suprato, kad kartais vertėtų pasakyti „ne“ net sunkiausiomis aplinkybėmis.

She realized that sometimes it is worth saying "no" even in the toughest circumstances.

Žvelgdamas per lėktuvo langą į tundros ledus, ji mintyse pažadėjo: viską padarys, kad pasaulis išgirstų jos žodžius.

Looking through the aircraft window at the icy tundra, she silently promised herself to do everything she could to make the world hear her words.

Šiuo momentu, Aistė jautė neįtikėtiną viltį dėl ateities ir dėkingumą už tuos vaikystės miškus, kurie įkvėpė ją visą gyvenimą.

At that moment, Aistė felt incredible hope for the future and gratitude for those childhood forests that had inspired her throughout her life.